Sveikatos draudimo įstatymo pataisos reikštų bankrotą privačioms gydymo įstaigoms?

Privačių gydymo įstaigų vadovai sako, kad įgyvendinus šias pataisas, Ligonių kasos nebesudarytų su jomis sutarčių ir daliai privačių gydymo įstaigų nebeapmokėtų teikiamų medicinos paslaugų. O taip esą būtų ne tik apribotos pacientų teisės rinktis gydymo įstaigą bei gydytojus, bet daliai privačių gydymo įstaigų reikštų bankrotą.

Gydytojų sąjungos vadovas nuogąstauja, kad tokiu atveju valstybinėse gydymo įstaigose prie kabinetų nusidriektų dar ilgesnės pacientų eilės, o minusiniai šių įstaigų biudžetai temptų jas į dar gilesnę duobę. Tačiau Vytenis Andriukaitis atkakliai tikina nenuleisiąs rankų.

„Aš sąžiningas žmogus. Mes vis tiek įgyvendinsim. Nepaisant šitų visų kvailų atakų, aš gi nieko nebijau. Kaip šitaip galima sukurti tokią sistemą. Tai turi būti nustatytos sąlygos, ar ne. Jei poliklinikai sąlygos nustatytos, yra atskaitomybė, ataskaitos“, – tvirtina sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.

Jis sako, kad Sveikatos draudimo įstatymą taisyti įpareigojęs teismas dar sveikatos apsaugos ministrais buvus liberalcentristų atstovams Algiui Čaplikui, vėliau Raimondui Šukiui. Pataisomis esą turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis privalo vadovautis Ligonių kasos užsakydamos paslaugas viešosioms ir privačioms medicinos įstaigoms. Pasak ministro, dėl atidėliotų ir Seimo atmestų pataisų Ligonių kasos su gydymo įstaigomis negali sudaryti sutarčių dėl medicinos paslaugų teikimo ir apmokėjimo šiais metais. Pataisų projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad jų priėmimas verslui neigiamo poveikio neturės.

Tačiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas sako, kad ministras nuslėpė nuo Seimo narių Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvadą, jog siūlomos pataisos neatitinka Europos sąjungos teisės normų.

„Darytina išvada, kad projektu siūlomos priemonės nustato nepagrįstą įsisteigimo laisvės apribojimą, kurį draudžia sutarties dėl ES vykdymo 49 str. Tai prieš teikiant įstatymą Seimui buvo ETD neigiama išvada. Jei būtų priimtas šio įstatymo pakeitimo projektas, jei būtų dar priimtas sprendimas nutraukti sutartis su privačiom gydymo įstaigom, tai pacientai, kurie ateina į privačias gydymo įstaigas paslaugų ir gauna ligonių kasų kompensacijas, tiesiog netektų kompensacijų ir turėtų mokėti visą paslaugos kainą“, – teigia Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.

Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad dabar viešosios ir privačios gydymo įstaigos dirba nevienodomis sąlygomis. Mat privačios medicinos įstaigos, teikiančios ligonių kasų apmokamas paslaugas, pacientams dar gali taikyti ir antkainius. Tačiau to negalinčios daryti viešosios medicinos įstaigos. Be to, pasak ministro, dabar nėra numatyta privačių medicinos įstaigų paslaugų teikimo ir gaunamų lėšų kontrolė. Esą privačios įstaigos steigiasi bet kur ir siekia priregistruoti rečiau gydymo įstaigose besilankančius klientus.

Ministras teigia, kad Ligonių kasos per pastaruosius septynerius metus pirminės sveikatos priežiūros sutarčių daugiau sudarė su privačiomis nei su viešosiomis gydymo įstaigomis. Taip esą žlugdomos  valstybinės gydymo įstaigos.

„Jie nori turėt nevienodas sąlygas: steigtis, kur nori, daryt, ką nori, ir dar kompensuoti savo pelno kaštus, pelno maržą iš PSD fondo lėšų. Štai, ko jie nori. Negi nematot“, – sako V. Andriukaitis.

Gydytojų sąjungos vadovas sako, kad dabar visos viešosios gydymo įstaigos dirba nuostolingai. Mat už suteiktas medicinos paslaugas Ligonių kasos nesumoka net iki 30 procentų nustatytų įkainių. Todėl perėmusios pacientus iš privačių medicinos įstaigų, dar labiau pablogintų savo padėtį.

„Daugiau suteiks paslaugų, sumokėta bus santykinai mažiau. Tokiu būdu mes vėl turėsim minusinį balansą. Antras dalykas, jei gydymo įstaiga negalės suteikti tų paslaugų ir kitų kriterijų nebebus. Ji paprasčiausiai jų ir nebeteiks“, – tikina Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Medicinos įstaigų pacientų atstovai sako neįsivaizduojantys, prieš kiek laiko, tokiu atveju, reikėtų užsiregistruoti pas medikus. Jau dabar, kad patektum pas šeimos gydytoją reikia laukti tris savaites, pas konkrečių ligų gydytoją – kelis mėnesius. Tačiau pacientai privačias gydymo įstaigas renkasi ne vien dėl ten nesančių eilių. Apsilankymas tiek viešojoje, tiek privačioje gydymo įstaigoje gali kainuoti tiek pat.

„Tie žmonės, kurie nenori žemintis ir kaišioti gydytojams į kišenes, jie geriau renkasi privačią įstaigą“, – teigia Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Privačių medicinos įstaigų atstovai siūlo ne riboti pacientų pasirinkimo laisvę, o racionaliau naudoti lėšas valstybinėse gydymo įstaigose, nes 93 procentai SDF lėšų tenka valstybiniam sektoriui ir tik 7 privačiam.

„Reikia leisti pacientui pasirinkti paslaugos teikėją, kuris nori gauti paslaugas. Pinigai turi sekti paskui pacientą, toks sveikatos draudimo esminis principas“, – sako L. Paškevičius.

„Mes turim teisę savo pinigais naudotis ten, kur einame gydytis, kur mums palankesnės sąlygos. Ir ministras turėtų nemanipuliuoti tais pinigais: čia valdiški pinigai, tie valdiški yra žmonių pinigai, ne jo pinigai“, – tvirtina Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Sveikatos apsaugos ministras ketina parengti naujas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurias Seimas svarstytų kovo mėnesį. Tačiau jose vis dėlto norima numatyti, kad Ligonių kasų fondą valstybinėms ir privačioms įstaigoms skirstytų valdininkai. O privačios medicinos įstaigos dėl savo dalies dar privalėtų varžytis konkurse, taip neva būtų užtikrinti keliami reikalavimai. Nepaisant to, sveikatos ministras žada, jog dėl naujų pataisų, skirtingai nei šįkart, bus diskutuojama tiek su pacientais, tiek su medikais. Beje, ministrui teks padiskutuoti ir su koalicijos partneriais, nes Darbo partija vieningai balsavo prieš siūlytas įstatymo pataisas.