Švara - hepatito A priešas

Šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai. Klaipėdoje šiemet užfiksuoti du hepatito A atvejai. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovų teigimu, hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų, tačiau užkirsti kelią šiai ligai plisti įmanoma! Labiausiai žmones neraminantys klausimai apie hepatitą A  – Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.

Hepatitas A – „trečiųjų šalių“ liga. NE. Hepatito A virusas paplitęs beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, todėl dažniausiai hepatitas A priskiriamas prie „keliautojų“ užkrečiamų ligų. Tačiau ilgą laiką esant mažam sergamumui didžioji dalis gyventojų tampa imlūs hepatito A virusui ir kyla protrūkiai net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Hepatito A simptomai ne visada pajaučiami. IR TAIP, IR NE. Ši užkrečiamoji virusų sukelta kepenų liga pasireiškia įvairiai: nuo beveik besimptomių formų, trunkančių keletą savaičių, iki sunkios ligos, trunkančios keletą mėnesių, formų. Hepatito A virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai tuo tarpu pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai viruso išskyrimas į aplinką tęsiasi apie 3 savaites. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių trunka 14-50 dienų, vidutiniškai 28 dienas. Liga pasireiškia priklausomai nuo ligonio amžiaus. Apie 90 proc. vaikų iki 6 metų amžiaus pasireiškia besimptomė infekcija, 40-50 proc. vyresnių vaikų ir 70-80 proc. suaugusiųių liga gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, skausmu dešinėje pašonėje, patamsėjusiu šlapimu, gelta. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki pusės metų. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką.

Hepatitu A dažniausiai rizikuoja užsikrėsti vaikai. TAIP, nes dažnai vaikų higienos įgūdžiai nepakankami ir tarp vaikų daugiausiai imlių hepatitui A. Hepatitu A užsikrečiama, jei į burną patenka hepatito A virusas perį nešvarias rankas, kitus daiktus, su maistu ar vandeniu. Hepatito A virusą į aplinką išskiria hepatito A virusu infekuotas žmogus su išmatomis, ir net mikroskopinių jų dalelių pakanka, kad per nešvarias rankas, kitus daiktus, maistą, vandenį užsikrėstų kitas žmogus. Hepatitas A plinta, jeigu infekuotas (galintis užkrėsti) žmogus pasinaudojęs tualetu nenusiplauna arba neteisingai nusiplauna rankas ir jomis liečia įvairius daiktus ar maistą.

Hepatitu A galima susirgti vieną kartą gyvenime. TAIP. Persirgus hepatitu A susidaro ilgalaikis imunitetas, antrą kartą šia liga nesergama. Imunitetas prieš hepatitą A įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Pasiskiepijus irgi sukuriama ilgalaikė apsauga ne mažiau kaip 10 metų. Hepatito A virusai yra atsparūs išorės aplinkos veiksniams, šalčio, aukštos temperatūros poveikiui, išdžiūvimui ir kt. Užkrėstuose maisto produktuose gali išlikti gyvybingi keliolika dienų ir ilgiau.

Hepatito A galima išvengti laikantis higienos. TAIP. Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusai plisti bei užsikrėtimo riziką. Svarbiausia dažnai ir teisingai plauti rankas. Teisingai plauti rankas tai: plauti šiltu tekančiu vandeniu, su muilu, nuplauti visus rankų paviršius, plauti ne trumpiau kaip 20 sekundžių, nusiplovus rankas, jas nusausinti.

Rankas reikia plauti:

• Visada, kai rankos atrodo nešvarios;
• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• Kiekvieną kartą prieš valgį ir vaikų maitinimą;
• Prieš maisto tvarkymą ir po jo;
• Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
• Prieš keičiant vaikams sauskelnes, kitus rūbelius ir po pakeitimo;
• Po žaidynių, darbų lauke, gyvūnų lietimo.

Kaip hepatito A profilaktikos priemonė, labai svarbu – pasirinkti saugų maistą ir vandenį (nevalgyti ,,žalių“ termiškai neapdorotų jūros gėrybių, kelionėse naudoti fasuotą ar virintą geriamą vandenį, rinktis saugų maistą).

Ar nuo hepatito A gali apsaugoti skiepai? TAIP, viena iš efektyviausių hepatito A profilaktikos priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2-4 savaičių įskiepijus pirmą vakcinos dozę. Antra dozė skiepijama praėjus 6-12 mėn. po pirmosios. Ypač svarbu paskiepyti vaikus, lankančius lopšelius ir darželius, o taip pat 6-7 metų amžiaus vaikus, kurie pradeda lankyti mokyklą. Hepatito A vakcina taip pat rekomenduojama:

• keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
• vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
• kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
• asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams;
• silpno imuniteto, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis asmenims;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
• švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
• asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
• asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.