Svarbiausia - judėjimas
Dažniausiai nušalimų atsiranda, kai temperatūra nukrinta iki 10-20 laipsnių šalčio. Tačiau, pasak Visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, ne tik temperatūra yra svarbi. „Reikia stebėti, koks vėjo greitis ir drėgmė, nes esant dideliam vėjui daug didesnė galimybė nušalti. Todėl 20 laipsnių šalčio yra geriau nei 10 laipsnių šalčio su stipriu vėju ir didesne oro drėgme”, - rizikos faktorius esant skirtingoms temperatūroms aiškino sveikatos specialistas.
Dažniausiai nušąla ausys, nosis, rankos ir kojos, t. y. galūnės, todėl geriausia nušalimų prevencija, pasak specialisto, yra judėjimas.
„Žiemą nereikėtų avėti aptemptos, siauros, madingos avalynės. Reikėtų rinktis didesnio dydžio batus, kad koja bate jaustųsi laisvai. Rekomenduojama mautis dvejas kojines: vienas - medvilnines, kitas - vilnos pagrindu. Pirmiausia reikėtų užsimauti vilnoninę kojinę, paskui medvilninę, bet taip, kad pirštai galėtų judėti ir nebūtų užspausti, - patarimus žėrė sveikatos specialistas. - Derėtų atsisakyti pirštuotų odinių pirštinių ir nešioti kumštines, kad pirštai galėtų šiek tiek judėti. Taip pat svarbu nešioti kepurę, kurią žmonės labai dažnai užmiršta. Geriausia, kad kepurė būtų kailinė su uždengtom ausim. O apskritai rengtis reikėtų keliais sluoksniais.”
Moterų siaubas
Pavojingai žema oro temperatūra tiesiog prakeiksmas moterims, mat, pasak R.Vaidgino, derėtų atsisakyti papuošalų ir net augintis lašinukų. „Auskarai, grandinėlės, laikrodžiai ir pan. didina riziką, kad tos vietos, kur jie nešiojami, nušals. Taip pat būtina sočiau pavalgyti, daugiau vartoti baltyminio ir riebalinio maisto, mažiau angliavandenių, kad organizmas gautų daugiau kalorijų. Ir, žinoma, visiškai nedera vartoti alkoholio”, - perspėjo pašnekovas.
Sveikatos specialistas ragino žmones atsisakyti gėdos jausmo ir susikoncentruoti į savo sveikatą. „Ilgą laiką būnant lauke ne pro šalį būtų daryti pratimus, pašokinėti, paploti rankomis ir pan. O jei jau atsitiktų blogiausias variantas, jį žmogus atpažintų iš pabalusios galūnės. Nereikėtų pulti jos smarkiai trinti. Geriausia būtų skubiai kreiptis į medikus”, - ką daryti, nušalus galūnę, pasakojo R.Vaidginas.
Esant ekstremalioms oro sąlygoms jautriausios asmenų grupės yra vaikai ir pagyvenę žmonės. Todėl pašnekovas perspėjo tėvus, kad vežioti vaikus vežimėliu labai pavojinga.
Leidžia likti ir dieną
Benamiai, dienomis klajojantys po miestą, pasak Vilkpėdės nakvynės namų, naktimis taip pat neskuba glaustis patalpoje. Pasak nakvynės namų direktoriaus Edvardo Jablonskio, žmonių pagausėjimo beveik nejaučiama.
„Mūsų nakvynės namuose yra 300 vietų, jos beveik visada būna užimtos. Tačiau nepriklausomai nuo šalčio žiemą visada taip būna”, - paspaudus šalčiams didelių permainų sakė nepajutęs nakvynės namų direktorius.
Tačiau jei be vietos likusių žmonių apsilanko daugiau, nei nakvynės namuose yra vietų, priglaudžiami visi. „Išeitį visada randame, pvz., patiesiame čiužinių ant žemės ir pan. Juk kai šalta, visi nori į šilumą”, - kalbėjo E.Jablonskis.
Ne bėda, pasak pašnekovo, jei užklydusysis į nakvynės namus nori juose pasilikti ir dieną. „Kai lauke didelis šaltis, jei žmogus neturi reikalų mieste, pvz., eiti pas gydytoją, į darbo biržą ir pan., leidžiame jam pasilikti nakvynės namuose tiek, kiek jis nori. Svarbu, kad tuo nepiktnaudžiautų ir nedrybsotų ištisą dieną”, - nakvynės namų taisykles esant ypatingoms sąlygoms pasakojo apeinantis pašnekovas.
6 - Tiek žmonių visoje Lietuvoje nuo penktadienio mirtinai sušalo. Dar kelios dešimtys kreipėsi į medikus dėl įvairaus laipsnio nušalimų.
Rašyti komentarą