Sriuba mokyklų valgyklose pasmerkta nepelnytai

Sriuba mokyklų valgyklose pasmerkta nepelnytai

Pastaruoju metu už vaikų mitybą atsakingi asmenys nekart viešai sukritikavo sriubas - neva tai menkavertis maistas, todėl mokyklų valgyklose joms ne vieta. Ar iš tikrųjų sriuba nusipelno tokio pasmerkimo, paklausėme gydytojos dietologės Žanos Antonovos.

Ar sriuba visada yra menkavertis produktas, kaip pastaruoju metu teigia už vaikų mitybą atsakingi asmenys?

Sriuba dažniausiai yra mažai kaloringas valgis (priklauso nuo sriubos rūšies), sudarytas mažiausiai iš 50 proc. vandens. Teigti, jog ji yra menkavertis patiekalas, nedrįsčiau.

Ar verdant sriuboje išlieka daržovėse esantys mikroelementai, vitaminai? Kaip jie pakinta?

Ruošiant bet kokį patiekalą ar produktą, keičiasi jų sudedamosios dalys: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai, spalva. Be abejo, šviežiose daržovėse daugiau mikroelementų ir vitaminų negu virtose. Bet kartais kulinariškai neapdorojus negalima kitaip suvalgyti patiekalo, be to, kai kurie produktai atskleidžia savo gerąsias savybes tik veikiami temperatūros: pvz., pomidoruose, morkose esantis likopenas (gamtinis pigmentas, kuris suteikia vaisiams ir daržovėms raudoną spalvą) sustiprina savo antioksidacines (priešvėžines) savybes termiškai apdorojant.

Produktų šiluminis ruošimas yra labai svarbus, nes šiuo būdu pagamintą maistą organizmas lengviau pasisavina, be to, karštis dezinfekuoja maistą. Kaitinimo metu žūsta daug mikroorganizmų, sukeliančių produktų gedimą, suyra žaliuose produktuose esantys antifermentai, kurie trukdo pasisavinti maisto medžiagas. Susidaro naujos skoninės ir aromatinės medžiagos. Keičiasi baltyminės medžiagos, riebalai, augalinės kilmės produktuose suskyla netirpus protopektinas, gyvulinės kilmės produktuose jungiamasis audinys denatūruoja, dėl to produktai suminkštėja ir organizmas juos geriau pasisavina.

Sveikos mitybos piramidėje nurodyta, jog turime suvalgyti 5 porcijas (pvz. 1 porcija - 1 stiklinė lapinių daržovių) daržovių per dieną. Tai gana didelis kiekis ir tikrai ne visi tiek suvalgo, ypač vaikai. Todėl daržovių sriuba, nors jos maistinė vertė yra šiek tiek mažesnė negu šviežių daržovių, gali būti vienu iš daržovių šaltinių.

Ar koaguliavęsi baltymai kenkia sveikatai?

Kaitinant maisto produktus per ilgai ir per aukštoje temperatūroje, juose esantys riebalai suskyla ir suteikia patiekalui nemalonų prieskonį. Perkaitinti baltymai yra sunkiau virškinami. Be to, kaitinant žūva ir dalis vitaminų.

Kad maisto produktuose vyrautų teigiami pokyčiai, reikia laikytis technologinio proceso režimo.

Sveikam žmogui rekomenduojama virti sriubą nenaudojant mėsos nei kaulų. O jei jie naudojami - tai būtinai pirmą nuovirą reikia išpilti, užpilti švaraus vandens ir ruošti sriubą.

Ar sriuba gali padėti esant užkietėjusiems viduriams?

Dažniausia pagrindinė vidurių užkietėjimo priežastis - nepakankamas skysčių ir skaidulų kiekis maitinimosi racione. Įtraukiant sriubas į kasdieninį valgį galima palengvinti negalavimus, susijusius su vidurių užkietėjimu. Ypač liesas sriubas iš daržovių (pvz., kopūstų, burokėlių sriubos), kruopų.

Jei sriuba tikrai menkavertė, kaip teigiama, kodėl jos duodama ligoninėse sergantiems žmonėms?

Gaminant sriubą iš mėsos ar kaulų išsiskiria daug ekstraktinių medžiagų, kurios žadina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Todėl sriubos vartojamos kaip dietinis patiekalas sergant virškinamojo trakto ligomis, žmonėms po operacijų.

Ar pritariate, kad vaikams mokykloje nereikia valgyti sriubos? Kodėl?

Manau, esant galimybei, mokykloje turi būti pasirinkimas. Kiekvienas vaikas yra ypatingas: vienas nevalgo sriubų, kitas valgo tik sriubas, kai kuriems galbūt mokyklos valgykla - vienintelė vieta, kur jie gali suvalgyti šiltos sriubos.

Tačiau jei sriuba valgoma su antru ir netgi trečiu patiekalu - tai jau pasenęs požiūris į maitinimąsi. Turėtume patys priprasti ir mokinti vaikus valgyti sriubas su lengvesniais patiekalais, pvz., salotomis.

Mokiniai daug juda, mokosi, auga. Jiems reikia daug energijos, jie turi valgyti 4-5 kartus per dieną. Kartais tėvams sunku užtikrinti maitinimosi įvairovę. Tokiu atveju puikiai gali tikti sriuba. Juk ji gali būti ne tik pirmasis patiekalas, bet ir desertas (vaisinė sriuba).

"Respublikos" archyvo nuotr.

"Nerekomenduojama, bet nedraudžiama"

Asta Šlepetienė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja
Dėl sriubos iš Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos gavome išaiškinimą, kad jeigu mokykla, planuodama nemokamą maitinimą, nori sriubą virti - tai tam neprieštaraujama. Tokiu atveju turi būti mažinamas antrojo patiekalo kaloringumas, nes vaikas negali gauti daugiau kalorijų, nei jam rekomenduojama. Ir sriuba turi būti virta ne iš vandens - ji turėtų būti soti, tiršta. Jei vaikas suvalgytų tirštą sriubą su mėsa, bulvėmis ir ji kainuotų 2 litus, vaikui tuo momentu gal ir užtektų kalorijų.
Aš, kaip mama ir specialistė, nesu nusistačiusi prieš sriubą, gal tik ji turi būti valgoma ne kiekvieną dieną. Bet ateina šaltasis metų laikas, o nuo seno sakoma, kad per šalčius norint sušilti reikia srėbti sriubą arba gerti arbatą.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder