1. Skausmas pakaušio srityje dažniausiai susijęs su arterinio kraujo spaudimo pokyčiais, dėl kurių spazmuoja galvos kraujagyslės. Pakilus spaudimui padės spazmolitikai ir papaverino preparatai („No-Spa“ ir pan.). Jei spaudimas per žemas, reikalingi stimuliatoriai su kofeinu (citramonas, kordiaminas ir pan.) arba augaliniai vaistai, pvz. eleuterokoko ir citrinvyčio preparatai. Įtampos skausmą, kurį sukelia sustingę kaklo raumenys, geriausia malšinti kompleksiniais analgetikais.
2. Aštrus, veriantis dantų skausmas rodo, kad susidarė pūlingi dariniai. Tuomet danties negalima šildyti, kitaip uždegimas tik stiprės, pūlinys gali trūkti. Galima išgerti paprastų vaistų nuo skausmo ir kuo greičiau kreiptis į odontologą!
3. Kaklo skausmai dažniausiai kyla dėl stuburo kaklinės dalies osteochondrozės arba kaklo raumenų uždegimo (po pasivaikščiojimo be šaliko pučiant šaltam vėjui). Malšinami preparatais, kurių pagrindas yra ibuprofenas ir diklofenakas, taip pat vaistais nuo skausmo ir uždegimą slopinančiais tepalais.
4. Skausmas pilvo viršutinės dalies centre. Tikėtinas gastritas arba skrandžio apatinės dalies opa, taip pat dvylikapirštės žarnos opa. Jiems būdingi naktiniai skausmai ir skausmai nevalgius. Skausmas praeina vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, valgant skystą „sutepantį“ maistą. O nemalonius pojūčius pilve panaikins fermentai, mėtų arbata, melisos, erškėtrožės ir ramunėlių nuovirai.
5. Skausmas po dešiniuoju šonkauliu. Galbūt tai tulžies pūslės arba kepenų diegliai. Skausmas aštrus, dažniau prasideda vakare, ypač persivalgius. Gali plisti į dešinę mentę, raktikaulį. Gali pūsti pilvą, truputį pagelsti akių baltymai, krėsti šaltis ir pakilti temperatūra. Ant pilvo dėti maišelį su ledu. Jokiu būdu negalima dėti karštos šildyklės! Ir jokiu būdu - gerti aspirino! Naujų priepuolių profilaktikai kelias dienas gerti tulžies tekėjimą skatinančias žolių arbatas.
6. Skausmas po kairiuoju šonkauliu. Širdies priepuolis. Skausmas atsiranda ūmai, ypač po fizinio krūvio, pila šaltas prakaitas. Skausmas deginantis, spaudžiantis, sklinda į krūtinkaulį, kairę ranką, kairę mentę. Ligonį reikia paguldyti, pakėlus viršutinę kūno dalį, duoti dvi tabletes nitroglicerino, atsagstyti kvėpuoti trukdančius drabužius ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą!
Gastritas, opa viršutinėje skrandžio dalyje. Sergant gastritu, skausmas neaštrus, maudžiantis. Opa - nuolatinis, maudžiantis, praktiškai nesusijęs su valgymu, kartais vemiama, bet po to nepalengvėja.
Skausmą dėl padidėjusio rūgštingumo numalšins antacidiniai vaistai. Jeigu jų neturite, galima išgerti stiklinę pieno arba ramunėlių arbatos. Dėl sumažėjusio - tiks festalis. Jokiu būdu negalima gerti aspirino, analgetikų.
7. Apjuosiantys skausmai viršutinėje pilvo dalyje. Labiausiai paplitusi priežastis - pankreatitas (kasos uždegimas). Paūmėjimą lydi vėmimas, pilvo pūtimas, prisilietus skauda, sutrinka virškinimas, nėra apetito. Skausmas paprastai maudžiantis, sustiprėja praėjus 1-2 val. po valgio ir naktį. Skausmo priepuolį apmalšins fermentų preparatai, vaistai, blokuojantys kasos sekreto išskyrimą.
8. Skausmas visame pilve. Žarnyno infekcijos. Skausmas spazminis, lydimas gurgėjimo pilve, vėmimo, viduriavimo ir kitų „malonumų“. Skausmas greitai praeina praplovus skrandį kalio permanganato tirpalu, išgėrus aktyvuotos anglies, nošpos, ramunėlių nuoviro.
Enterokolitas. Tai žarnų gleivinių uždegimas. Paprastai kyla po žarnyno infekcijos, dažnai būna gastrito „palydovas“. Požymiai: nuolatinis pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, pieno netoleravimas. Numalšinti skausmo priepuolį padės spazmolitikai - papaverino preparatai. Kolitai gydomi bakterijų ir fermentų preparatais.
Apendicitas. 50 proc. atvejų skausmas prasideda skrandžio srityje, po kelių valandų nusileidžia žemyn, į pilvo apatinės dalies dešinę pusę. Skausmas sklinda paprastai į pilvo centrą - bambą, rečiau į juosmenį, kepenis, dešinę koją. Padažnėja pulsas, pakyla temperatūra, vemiama, dažniau be pykinimo. Vaikščiodamas žmogus pradeda šlubčioti dešine koja.
Gydytis patiems neleistina, ligonį skubiai turi apžiūrėti chirurgas.
Informacija
Skausmas - ir bėda, ir išsigelbėjimas. Jis atlieka apsauginę funkciją: skausmo impulsai įspėja apie pavojų, gresiantį vienam ar kitam organui. Jis „įjungia“ organizmo kompensuojamuosius mechanizmus: kai žmogus junta skausmą, susitraukia raumenys, didėja leukocitų skaičius, didėja kraujo klampumas. Galvos smegenys priima skausmo impulsus iš visų organizmo sistemų, bet pačios yra vienintelis organas, kuris visiškai nejaučia skausmo, nes jose nėra skausmo receptorių. Nebūna universalių vaistų „nuo galvos“ arba „nuo pilvo“. Pavyzdžiui, gerti aspiriną, kai gelia dantį, tiesiog beprasmiška. Iš pradžių reikia bent apytikriai nustatyti skausmo priežastį, o paskui pasirinkti tinkamą vaistą.
Rašyti komentarą