RKL Kardiologijos skyriaus vedėja Jūratė Anušauskienė pabrėžė, jog sergančiųjų širdies nepakankamumu vis daugėja, o žmonijos populiacija senėja, todėl šios ligos atvejų sulauksime ir dar daugiau. Pasak gydytojos, Lietuvoje apie 80 tūkst. gyventojų serga sunkiu širdies nepakankamumu, o lengvesne jo forma - dar daugiau.
Su širdies nepakankamumu susijusios ir kitos ligos: miokardo infarktai, širdies ydos, padidėjęs kraujospūdis, lėtinis prieširdžių virpėjimas, inkstų ar skydliaukės nepakankamumas ir kt.
Simptomai
"Širdies nepakankamumas vystosi po truputį, todėl simptomus pastebėti sunku, mat į juos dažniausiai nekreipiame dėmesio, manydami, jog tai įprasti vyresniems žmonėms būdingi negalavimai", - pasakojo J. Anušauskienė.
Kardiologijos skyriaus vedėja patarė atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: oro trūkumą fizinio krūvio ar net ramybės būsenos metu, stiprų kosulį, švokštimą, be priežasties didėjantį svorį, kulkšnų tinimą, nuovargį, apetito stoką, pastebimai padažnėjusį širdies plakimą.
Skubios medikų pagalbos reikia asmenims, jaučiantiems stiprų krūtinės skausmą, kurio nenumalšina net nitroglicerinas, taip pat jaučiantiems stiprų ir nesiliaujantį dusulį bei sąmonės netekusiems asmenims.
Patarimai sergantiems
Pasak J. Anušauskienės, žmonės, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, gali gyventi gana normalų gyvenimą, jei tik klauso gydytojų ir save prižiūri: "Pirmiausia pacientas turi savo ligą pažinti, su ja susigyventi ir išmokti ją kontroliuoti."
Medikės teigimu, sergantieji širdies nepakankamumu turi stebėti savo kūno svorį, prižiūrėti mitybą, net imtis dietos, sekti skysčių suvartojimą, atsisakyti alkoholio ir rūkymo. Taip pat būtina sumažinti druskos vartojimą, nepamiršti fizinio aktyvumo, reikėtų atsikratyti ir turimo antsvorio. Ligoniams patartina vengti stresinių situacijų bei stengtis nuolat gerai išsimiegoti.
BŪTINA. Tiek širdies nepakankamumu, tiek prieširdžių virpėjimu sergantys žmonės privalo nuolat sekti savo pulsą ir kraujospūdį.
Šiems pacientams labai svarbu sekti savo širdies ritmą. Jei širdis plaka per greitai ar per lėtai, reikėtų susirūpinti. Įprastai širdis turėtų plakti 60-80 kartų per minutę. Beje, apie sutrikusį širdies ritmą gali signalizuoti ir kraujospūdžio matavimo aparatas, netikėtai imantis rodyti sistemos klaidą. Nuolat tikrinti reikėtų ir cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.
Negydant šios ligos ir neprisižiūrint, pacientams gresia insultai, infarktai, širdies vožtuvų ligos, kraujagyslių susiaurėjimas ir kitos komplikacijos.
Prieširdžių virpėjimas
Su širdies nepakankamumu stipriais saitais susijęs ir širdies ritmo sutrikimas, vadinamas prieširdžių virpėjimu. Šis sutrikimas tiek tarp medikų, tiek tarp ligonių dažnai vadinamas tiesiog aritmija.
Prieširdžių virpėjimas - viena iš dažniausių insulto priežasčių. Esant šiam virpėjimui daugėja impulso mazgų, duodančių signalą susitraukinėti širdžiai. Ji dažniau susitraukinėdama pavargsta, todėl išsivysto širdies nepakankamumas. Tuomet sulėtėja kraujo tėkmė ir, panašiai kaip sulėtėjus upės tėkmei, jos vagoje ima kauptis įvairūs dumbliai ar šiukšlės, taip ir kraujyje ima formuotis trombai ir krešuliai. Šie krešuliai vėliau su krauju gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą.
Nuo aritmijos Europoje kenčia daugiau nei 6 milijonai žmonių - tai visos dvi Lietuvos. Prieširdžių virpėjimui itin svarbus amžiaus faktorius. Jaunesni nei 55 metų amžiaus pacientai šia liga serga retai - vos 0,1-0,2 proc. Tuo tarpu žmogui senstant rizika susirgti vis didėja, kol galų gale būdami 85-erių ir vyresni prieširdžių virpėjimu serga vienas iš dešimties senjorų.
Priežastys ir simptomai įvairūs
Tikslios ir vienintelės prieširdžių virpėjimą sukeliančios priežasties medikai nėra nustatę. Ši liga susijusi su daugeliu kitų sutrikimų - aukštu kraujospūdžiu, ateroskleroze, širdies vožtuvų liga, širdies raumens susilpnėjimu, išemine širdies liga, infarktu, insultu, cholesterolio kiekio padidėjimu kraujyje, skydliaukės aktyvumo sutrikimu, pneumonija, astma ir daugeliu kitų.
Prieširdžių virpėjimo simptomai taip pat įvairūs, tačiau atpažįstami. Dažniausiai lyg priepuolis ištinka pulso sutrikimas, pacientai akivaizdžiai jaučia pasikeitusį savo širdies plakimą. Taip pat prieširdžių virpėjimo kamuojami žmonės jaučia nuovargį, galvos svaigimą, miego sutrikimus, oro trūkumą.
Aritmija dažniausiai diagnozuojama atliekant elektrokardiogramą ar ultragarso (echoskopo) tyrimą. Sužinojus diagnoze pirmiausia būtina atsižvelgti į gydytojo nurodymus. Širdies ritmas dažniausiai kontroliuojamas vaistais, taip pat gali būti taikomas elektrošokas, stimuliatorius ar kitokios priemonės.
Virpėjimo palydovas - insultas
Sergant prieširdžių virpėjimu taip pat būtina imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti dažniausio šios ligos palydovo insulto. Kadangi dėl aritmijos gali susidaryti krešulių, nukeliaujančių į smegenis ir sukeliančių insultą, ligoniams būtina gerti krešėjimą mažinančius vaistus. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Insulto išvengti padės vasarą pakankamai vartojami skysčiai, deginimosi saulėje, pirties vengimas, mat visi šie veiksniai tirština kraują.
Šių rekomendacijų laikytis turėtų paskatinti faktas, jog net trečdalio insultų priežastis yra būtent prieširdžių virpėjimas. Aritmija sergantys pacientai yra penkis kartus dažniau ištinkami insulto, jis taip pat dažniausiai yra sunkesnės formos nei įprasta. Net 50 proc. pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu ir ištiktų insulto, miršta per pirmus metus, todėl saugotis būtina visiems.
Rašyti komentarą