Širdies kraujagyslių (arterijų) ligos

Pasaulyje širdies kraujagyslių ligos plinta lyg epidemija. Dėl jų prastėja gyvenimo kokybė, daugėja pernelyg ankstyvų mirčių. Pakeitus gyvenimo būdą, mitybos įpročius, galima sustabdyti arterijų pakitimus ir pagerinti savijautą. Pažeistomis arterijomis į audinius patenka mažiau kraujo, juose kaupiasi skysčiai. Sklerotiniai kraujagyslių pakitimai sukelia daugelį širdies bei kraujagyslių ligų bei kitų negalavimų - padidėjusį kraujospūdį, vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozę bei infarktą, galvos smegenų insultą, kojų arterijų trombozę. Esant arterijų vidinių sienelių dirginimui, ant jų ima kauptis "blogasis" cholesterolis. Oksidavęsis cholesterolis nusėda gelsvu sluoksniu, kuris vadinamas ateroma. Arterijos spindis siaurėja, sienelėse atsiranda mikroskopinių įtrūkimų. Jiems sugijus, lieka randeliai. Surandėjusios kraujagyslės plyšta, kraujas išsilieja į audinius, o susidarę trombai užkemša smulkesnes kraujagysles. Taip įvyksta infarktas, insultas, trombozė. Kraujagyslių sieneles dirgina dideli oksiduoto cholesterolio, gliukozės, amino rūgšties homocisteino kiekiai kraujyje, rūkymas. Dėl kraujagyslių sustandėjimo prastėja kraujotaka. Arterijų sienelės praranda elastingumą esat per aukštam kraujospūdžiui, rūkant, mažai judant ar turint ateromų. Sutirštėjus kraujui, arterijose susidaro krešulių. Taip atsitinka per mažai judant. Bet kraujas gali sutirštėti ir sergant infekcinėmis ligomis, dėl šalto oro ir netinkamo maisto. Dėl padidėjusio arterijų tonuso netikėtai kinta arterijų spindis ir kraujotaka. Šis negalavimas ištinka, kai stinga magnio ir kalcio. Jį taip pat provokuoja stresas, rūkymas, kintantis hormonų kiekis kraujyje, vitamino C stoka.

Sveika gyvensena leidžia apsisaugoti nuo arterijų ligų. Daugiau judėkime - pusvalandis kasdieninės mankštos pagerins širdies veiklą bei kraujotaką. Venkime įtampos ir išmokime valdyti stresą arba blogą nuotaiką. Sveikai maitinkimės. Ribokime patiekalus, kuriuose gausu gyvulinės kilmės riebalų (sočiųjų riebiųjų rūgščių). Tai mėsa, kiaušiniai, sviestas ir riebūs pieno produktai. Vartojant per daug druskos, labai padidėja kraujospūdis. Kai kurios maisto medžiagos naudingos arterijoms ir širdžiai. Tai antioksidantai, pvz., beta karotinas, selenas, vitaminai C, E, kurie neleidžia oksiduotis "blogajam" cholesteroliui. Organizmui naudingos omega-5 riebiosios rūgštys (jų yra daržovėse, riešutuose, neapdorotuose grūduose, sėklose ir alyvuogių aliejuje), omega-6 rūgštys (riebioje žuvyje ir moliūgų sėklose), augalinės kilmės estrogenai (sojų produktuose) ir tirpiosios skaidulos (obuoliuose ir avižose). Vaisiuose bei daržovėse taip pat yra natūralių salicilatų, kurie neleidžia sutirštėti kraujui - kaip ir žuvyje esančios omega-3 riebiosios rūgštys.