Širdies aritmija: medikai pataria - nusiraminti ar gydytis?

Ar visada jos reikia bijoti ir kaip ją gydyti? 

Kad širdis plaktų, tiksliau - susitraukinėtų, specialios širdies ląstelės gamina ir leidžia elektros impulsus.

Impulsas kyla dešiniajame prieširdyje, vadinamajame sinuso mazge.

Jis atsakingas už tai, kad širdis plaktų 60-90 dūžių per minutę ritmu.

Po to signalas sklinda į kairįjį prieširdį, vėliau - į skilvelius (apatinę širdies dalį).

Tarp širdies susitraukimų - lygūs laiko tarpai. Bet koks jų dažnumo sutrikimas ir vadinamas aritmija.

Dažnai sveikam žmogui šie sutrikimai natūralūs ir visai nekenksmingi.

Pavyzdžiui, sinusinė arba kvėpavimo aritmija: įkvepiant pulsas retėja, iškvepiant dažnėja. Jei širdis plaka dažniau, esant fiziniam ar emociniam krūviui, jei pakyla kūno temperatūra - tai taip pat normali sveikos širdies reakcija.

Vienetinės ekstrasistolės - reti neritmiški širdies dūžiai, jaučiami kaip permušimai, - taip pat dar laikomi norma. Kiekvienam žmogui per parą jų gali būti keliasdešimt.

Lėtai, greitai ar nei šiaip, nei taip

Bet yra ir daug grėsmingų ir netgi gyvybei pavojingų aritmijų.

Esant per lėtam širdies ritmui, vadinamajai bradikardijai (pulsas retesnis nei 50 dūžių per min.), širdis negali perpumpuoti pakankamai kraujo.

Žmogus jaučia nuovargį, galvos svaigimą, gali prarasti sąmonę.

Esant sunkioms "širdies blokadoms", širdis plaka labai lėtai, dėl to organai, pirmiausia - galvos smegenys, nepakankamai aprūpinami deguonimi.

Tokiu atveju pacientui skubiai reikalingas kardiostimuliatorius.

Sergant tachikardija, kai pulsas dažnesnis nei 100 dūžių per minutę, širdies darbas tampa mažiau efektyvus, organai ir audiniai taip pat gauna mažiau deguonies.

Kartais pulsas siekia 150-200, žmogus pradeda dusti, jaučia skausmą krūtinėje, praranda sąmonę, o ypač sunkiais atvejais gali mirti.

Esant virpamajai aritmijai, "dingsta" prieširdžių susitraukimai - jų raumenų skaidulos nebegali dirbti sinchroniškai, prieširdžiai tik chaotiškai trūkčioja - virpa.

Dėl to ir skilveliai pradeda susitraukti neritmiškai.

Tai jaučiame kaip nereguliarų širdies plakimą ir "smūgius" krūtinėje. Nesusitraukdamas dar labiau silpsta širdies raumuo, jis plečiasi, tai sukelia širdies nepakankamumą ir insultą.

Ieškome kaltų

Jei aritmija atsiranda 50-mečiui, dažnai gydytojams nekyla klausimų, iš kur ji. Natūralūs procesai dėl amžiaus (pavyzdžiui, širdies raumens jungiamojo audinio išvešėjimas) keičia elektros impulsų laidumą.

Jei aritmija serga jaunas žmogus, tai gali būti retų įgimtų ar paveldėtų ligų priežastis, taip pat ji gali atsirasti persirgus infekcine liga, pvz., miokarditu.

Kartais dėl aritmijos kalta skydliaukės hiperfunkcija.

Nereguliarų širdies plakimą gali sukelti kofeinas, tabakas, alkoholis, vaistai nuo peršalimo ir kosulio, taip pat priemonės apetitui mažinti, psichotropiniai preparatai, narkotikai.

Tais atvejais, kai ritmo sutrikimo priežasties pašalinti nepavyksta (išskyrus atvejus "negerk", "nerūkyk"), aritmiją tenka gydyti.

Kada kviesti greitąją

Jei jums kada nors teko pajusti aritmijos simptomus - nereikalingus arba praleistus širdies dūžius, apmirimą, vartymąsi, per greitą ar per lėtą širdies plakimą, virpėjimą krūtinėje ar kakle, silpnumą, skausmą širdies plote, dusote, - reiktų apsilankyti pas kardiologą.

Netgi jei aritmija praėjo savaime. Ji gali bet kada pasikartoti ir sukelti komplikacijų.

Kviesti greitąją verta, jei aritmija nepraeina keletą valandų. Paprasčiausia išsiaiškinti širdies permušimų pavojingumą - atlikti elektrokardiogramą.

Nusiraminti ar gydytis?

Jeigu jūs panikuojate dėl 2-3 nedidelių permušimų per dieną, greičiausiai gydytojas skirs jums raminamųjų, kad paprasčiausiai susilpnintų jūsų reakciją į nelemtą ekstrasistolę.

Rimtesniais atvejais teks vartoti vaistus nuo aritmijos. Svarbiausia - daryti tai tiksliai, kaip paskirta, ir nenutraukti gydymo nepasikonsultavus su gydytoju.

Paprašykite, kad gydytojas rekomenduotų jums tinkamus fizinius pratimus. Saikingas fizinis aktyvumas sumažins širdies apkrovimą ir gerins virškinimą.

Kartais aritmija gydoma naudojant radijo dažnius.

Į širdį įvedamas kateteris, randama vieta, sukelianti ritmo sutrikimą, ir ši zona suardoma, padedant radijo dažniams.

Po tokios procedūros pacientas dažniausiai pasveiksta.

Pagal užsienio spaudą