Silpstantis regėjimas apriboja žmogaus pojūčius, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį

„Maždaug 90 proc. informacijos žmogus suvokia per regą, akys padeda palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu, todėl aklumas laikomas viena iš sunkiausių negalių. Silpstant regėjimui, įvairius regėjimo sutrikimus bandant gydytis patiems, o ne pasikonsultavus su gydytojais specialistais, nepakankamai dėmesio skiriant akių ligų profilaktikai, pasekmės gali būti išties labai skaudžios. Norint jų išvengti, visiems be išimties bent kartą metuose reikėtų profilaktiškai pasitikrinti regėjimą. Ir visai nesvarbu, koks žmogaus amžius, turi jis kokių nors nusiskundimų, ar ne“, - tvirtina A. Daujotienė.

Anot jos, regėjimą silpnina bei įvairius regos sutrikimus išprovokuoja šios priežastys: kasdienis darbas kompiuteriu, kompiuteriniai žaidimai, besaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas vairavimas, nuolatinis miego ar poilsio trūkumas, naktinis darbas, nevisavertė mityba, žalingi įpročiai (rūkymas), kai kurie lėtiniai susirgimai (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija), paveldėjimas, antsvoris, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, didėjantis oro užterštumas, ozono sluoksnio pokyčiai, dujų, dulkių ir dūmų perteklius aplinkoje, elektromagnetinė ir ultravioletinė spinduliuotės. Įtakos akims turi ir amžius. Vyresniems asmenims dėl natūralaus organizmo senėjimo, hormoninių pokyčių organizme, įvairių susirgimų ir nuolat vartojamų kai kurių medikamentų silpnėja ašarų liaukos veikla, todėl akys pradeda sausėti, progresuoja akių ligos: katarakta, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ir kt.

Silpnaregių Lietuvoje mažėja?

A.Daujotienės teigimu, nemaža dalis žmonių, kalbėdami apie silpstantį regėjimą sau pritaiko diagnozę „man – silpnaregystė“. „Norėčiau atkreipti dėmesį, jog silpnaregystė – tai ne liga, greičiau tam tikrų ligų, tokių kaip glaukoma, katarakta, pasekmė. Silpnaregiu laikomas toks žmogus, kuris net nešiodamas akinius ar kontaktinius lęšius, pritaikytus pagal jo refrakcijos ydą, mato tik 30 procentų. Įdomu yra tai, kad nors pastaruoju metu Lietuvoje itin daugėja žmonių, kurie skundžiasi įvairiais regėjimo sutrikimais, silpnaregių ir aklųjų skaičius yra gerokai mažesnis nei prieš kelis dešimtmečius. Tai lemia medicinos pažanga, gerėjanti diagnostika. Panaši situacija yra ir kitose Europos valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 90 procentų visų pasaulio silpnaregių ir aklųjų šiuo metu gyvena trečiosiose šalyse“, - pasakoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė. Centro misija – padėti žmogui susivokti, kaip jam orientuotis uždaroje ir atviroje erdvėje, išmokyti kūno saugos būdų, Brailio rašto bei kompiuterinio raštingumo, visų kasdienių gyvenimo įgūdžių

Kaip tvirtina vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, dauguma į vaistinę užsukusių žmonių skundžiasi įvairiais regėjimo sutrikimais bei akių ligų simptomais: akių sausumu, jautrumu šviesai, ašarojimu, skausmu, besiliejančiais vaizdais, nesugebėjimu įžiūrėti smulkesnių daiktų, teiraujasi vienokių ar kitokių priemonių savijautai pagerinti. „Atsižvelgdami į žmonių poreikį, balandžio mėnesį skiriame akių sveikatai, regėjimo profilaktikai. Visus pageidaujančius kviečiame nemokamai pasikonsultuoti su okulistais, aptarti jiems rūpimus klausimus, pasimatuoti akispūdį, atlikti įvairių tyrimų“, - teigia J.Cijunaitienė.

Pasak vaistininkės, akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims. „Pagrindiniai akių sargai – tai mėlynių uogose esantys aktyvūs komponentai antocianozidai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio. Karotinoidai – liuteinas ir zeaksantinas pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, vitaminai E ir C yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas, vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą, vitaminas B2 reikalingas akių junginei. Geriausi ir patogiausi yra tokie preparatai, kurių pakanka suvartoti vieną tabletę ar kapsulę per dieną, todėl renkantis vitaminus ar maisto papildus akims, rekomenduojama atidžiai skaityti jų sudėtį ir nesidrovėti teirautis vaistininko patarimo“, - pasakoja vaistininkė J. Cijunaitienė.

Brailio raštas ant kosmetikos indelių, vaistų pakuočių

Pašnekovės vieningos – nepriekaištingas regėjimas – tai vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Silpstantis matymas, regą trikdančios akių ligos apriboja žmogaus pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, turi neigiamos įtakos nuotaikai, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas gali sukelti nerimą, depresiją, netgi psichosomatines ligas. „Sunkiausia būna žmogui, kuris staiga neteko regėjimo. Iš pradžių būna visa ko neigimo ir atmetimo stadija, o į įprastą gyvenimą sugrįžtama ir prie pasikeitusių aplinkybių prisitaikoma tada, kai vėl pradedama savimi tikėti“, - tvirtina aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė A.Daujotienė.

„Nepaprastai džiugu, kad gyvenimo būdui vis labiau modernėjant, technologijoms vis sparčiau žengiant į priekį, silpnaregiams ir akliesiems daugėja integracijos galimybių į visuomenę. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius niekas net nebūtų pagalvojęs, kad vaistų pakuotės ar kosmetikos indeliai gali būti ženklinami Brailio raštu. Žinoma, kol kas dar ne visos plataus vartojimo prekės yra taip ženklinamos, tačiau šaunu, kad vis daugiau gamintojų suvokia, kad tai daryti reikėtų“, - tvirtina A. Daujotienė. Kalbant apie medikamentus, nuo šių metų sausio 1 dienos pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimus visų vaistų pavadinimai ant pakuočių privalo būti nurodyti ir Brailio raštu.