Šalčiai: ką daryti, kad nedrebėtumėme

Mūsų kūnas nuo šalčio visada saugosi vienodai: organizmas stabdo kraujo tekėjimą į odą, taip bandydamas išsaugoti šilumą. Po to prisijungia drebulys ir išsilaisvina įtakojantys šilumos gamybą hormonai. Bet visų šitų gelbėjančių „akcijų” pakanka neilgam. Žmogus vis tiek pradeda šalti. Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija, kuri skirstoma į tris stadijas.

Lengva hipotermija:

drebulio priepuoliai

einant šiek tiek mėto į šonus, mintys pinasi.

Vidutinė hipotermija:

drebulys stiprus, bet su netikėtais protrūkiais

dėmesys praktiškai nesikoncentruoja

kvėpavimas sulėtėjęs ir paviršutiniškas

pulsas silpnas ir lėtas.

Sunki, pavojinga gyvybei, hipotermija:

drebulys baigėsi

galimas sąmonės netekimas ar apsnūdimas

kvėpavimas praktiškai nenustatomas

pulsas silpnas, nereguliarus ar net visai neapčiuopiamas.

Jei neminėsime situacijų, kai žmogus, pavyzdžiui, patenka į ledinį vandenį, tai lengviausia yra sušalti esant drėgnam ir vėjuotam orui. Paskutinė – sunki, hipotermijos forma reikalauja medicininės pagalbos. O kol „greitoji” kelyje galite padėti nukentėjusiam, nugabenę jį į šiltą patalpą, įsupę į sausus drabužius ar antklodę, kad žmogus neprarastų dar daugiau šilumos.

Kai yra vidutinė hipotermija reikia kuo greičiau persirengti sausais drabužiais, bet neskubėkite lįsti į karštą vonią ar trinti savęs kokias nors tepalais, nes galite pažeisti kūno audinius. Geriausia gulti į lovą ir išgerti karštos saldžios arbatos. Ir pamiršti apie alkoholį.

Labiausiai neatsparūs šalčiui yra mažyliai per pirmuosius savo gyvenimo metus ir garbaus amžiaus žmonės. Nors mūsų medikai pastebi, kad sušalti rizikuoja ir vidutinio amžiaus žmonės, neįtariantys apie savo ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių susirgimus.

Be to šaltyje dėmesingesni sau turi būti ir tie, kurie buvo patekę į automobilines avarijas ar nelaimingus atsitikimus darbe, sergantys psichinėmis ligomis, turintys skydliaukės veiklos problemų, vartojantys nervus raminančius preparatus, benamiai ir alkoholikai.

Ir net jei jūs nepatenkate į nei vieną iš šių kategorijų, prieš išeidami į gatvę pasinaudokite specialistų patarimais, ypač jei išvykstate kažkur toli.

Renkitės drabužius kelias sluoksniais.

Gerkite daugiau skysčių ir neikite į šaltį alkani.

Daugiau judėkite, kad suaktyvėtų kraujotaka.

Ir atsiminkite, kad net nežymus sušalimas gresia tonzilitu, faringitu, bronchitu, artritu, radikulitu, trišakio nervo uždegimu. O jau peršalimas tai tiktai jūsų neaplenks.