Radioaktyvi žuvis ant stalo

Kartu su visu pasauliu įvykius Fukušimos atominėje jėgainėje atidžiai stebi ir Lietuvos veterinarijos bei muitinės pareigūnai. Jų teigimu, jau imtasi visų būtinų priemonių, kad į Lietuvą nepatektų Ramiajame vandenyne sugauta ir radiacija užteršta žuvis bei kitos prekės, kurių radiacinis fonas viršija leistinas normas.

Radiacija - į aplinką

Iš Japonijoje esančios Fukušimos atominės jėgainės į Ramųjį vandenyną jau išleista 3400 tonų radioaktyvaus vandens. Iki šiandienos jėgainės operatorė “Tokyo Electric Power Company” ketino šio užteršto vandens kiekį vandenyne padidinti dar 11 500 tonų. Pastarajame radioaktyvių medžiagų procentas leistinas normas viršija net 100 kartų.

Nors Japonijos valdžia tvirtina, kad tai nesukels pavojaus žmonių sveikatai, pavojaus varpais ėmė skambinti ne tik ekspertai.

Japonijos žvejai pranešė, kad šalia Fukušimos atominės jėgainės savaitės pradžioje sugautose žuvyse rastas didelis kiekis radioaktyvaus jodo ir cezio. Vietos gyventojai paraginti žuvų nevalgyti. Japonijos valdžia pareiškė, kad šiame regione sugautos žuvys bus tikrinamos griežčiau.

Tačiau tokie pareiškimai nelabai ramina ekspertus. Jų teigimu, išgaravęs radioaktyvus vanduo lengvai apšvitins žmones, o išplitęs jūrų vandenyse jis ilgam laikui gali priverti nutraukti žvejybą.

Europos Komisija visoms Europos Sąjungos šalims jau nurodė vykdyti sustiprintą maisto produktų, importuojamų iš Japonijos, kontrolę. Daugiausia dėmesio skiriama žuvininkystės produktams.

Viskam pasiruošę

Nors teigiama, kad rizika, jog iš Japonijos į Lietuvą bus importuoti radiacija užteršti maisto produktai, yra labai maža, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos teigimu, imtasi visų kiek tik įmanoma priemonių užkirsti kelią radioaktyviam kroviniui.

“Klaipėdoje yra trys pasienio kontrolės postai, per kuriuos į Lietuvą ir Europos Sąjungą įvežami gyvulinės ir negyvulinės kilmės produktai. Juose ir vyksta patikra. Turime nurodymą, kad krovinius iš Japonijos ar Ramiojo vandenyno reikia sustabdyti ir paimtus mėginius siųsti ištirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Tik gavus iš jo atsakymą, kad jokio užterštumo radiacija nėra, leidžiama krovinį importuoti”, - sakė A.Bauža.

Pirminę informaciją minėtuose kontrolės postuose dirbantys specialistai gali gauti ir patys, nes yra aprūpinti specialiais matavimo prietaisais, galinčiais nustatyti padidėjusį radiacinį foną.

Daugiausia iš Japonijos į Lietuvą importuojami žuvininkystės produktai, arbata, prieskoniai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai.

Kol kas nebuvo

Pasak A.Baužos, su radioaktyviomis medžiagomis užterštais maisto produktais Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dar neteko susidurti.

“Ir tai ne tik po pastarųjų įvykių Japonijoje, bet ir apskritai. Kiek aš dirbu tarnyboje, tokio atvejo neprisimenu. Per Klaipėdą tokių maisto produktų įvežti nebandyta”, - teigė A.Bauža.

Kol kas dažniausiai pasitaikantys kroviniai, kurių radiacinis fonas viršija leidžiamas normas, - metalai.

“Dirbame tikrai intensyviai. Ir ne mes vieni. Surengėme bendrą pasitarimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Susitarėme, kad pasieniečiai taip pat patikrins kiekvieną per sieną keliaujantį krovinį, jei tik kils nors menkiausias įtarimas dėl jo užterštumo. Taip pat abi tarnybos dalysis ir informacija. Bendradarbiaujama”, - tvirtino A.Bauža.

Europos Sąjungos pasienio postuose dėl jonizuojančiosios spinduliuotės tikrinama visa ne tik iš Japonijos, bet ir iš trečiųjų šalių gabenama produkcija.

Stebi padėtį

Klaipėdos teritorinė muitinė kokių nors specialių nurodymų, susijusių su tikimybe, kad gali būti bandoma į Lietuvą įvežti radiacija užterštų maisto prekių ar krovinių, nėra gavusi.

Muitininkai teigia dirbantys įprastu ritmu, tad į šalį įvežamų prekių atidi stebėsena vykdoma nuolat.

“Padėtį puikiai žinome ir ją stebime. Maisto prekės pas mus patenka tik po to, kai jas jau būna patikrinusios kitos tarnybos, kurioms tai ir priklauso. Jei nėra pastarųjų išduotų leidimų, savaime suprantama, mes tokių prekių importuoti į mūsų šalį neleidžiame”, - sakė “Respublikai” Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkė Rasa Rentauskienė.

Pavojus - ir šalia

Kol mūsų šalies specialiosios tarnybos rūpinasi, kaip užkirsti kelią radioaktyvioms žuvims iš Japonijos ir Ramiojo vandenyno, Lietuvos žalieji jau ne pirmi metai skambina pavojaus varpais dėl visai šalia slypinčio ne ką mažesnio pavojaus.

Jų teigimu, ne tik pati radioaktyviausia jūra, bet ir apskritai vandens telkinys pasaulyje - mūsų gimtoji Baltija. Ją jau daugelį metų radioaktyviomis atliekomis teršia aplink įvairiose šalyse išsidėsčiusios atominės elektrinės.

Tarp užterštumo priežasčių minima ir Černobylio atominės elektrinės katastrofa, atominės bombos bandymai šaltojo karo metu, išmetimai iš branduolinio kuro perdirbimo įrenginių.

Dėl žalingo radionuklidų poveikio žmonių sveikatai aplinkosaugininkai ne tik perspėja nevalgyti Baltijos jūroje sugautų žuvų, bet ir kalba apie leukemijos pavojų pajūryje būnantiems vaikams.

Taip pat niekam ne paslaptis, kad Baltija yra tapusi ne tik nuskendusių laivų, bet ir nuskandinto cheminio ginklo kapinynu. Pastarojo čia yra apie 35 tūkstančiai tonų.

“Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų. Tačiau radiacija čia dar yra ne pati didžiausia nelaimė. Ją galima lengvai nustatyti. Bet daug sudėtingiau joje sugaunamose žuvyse aptikti sunkiuosius metalus, kurie labai kenkia žmonių sveikatai”, - sakė Klaipėdoje gyvenantis ekologas Erlandas Paplauskis.