Psichozė, arba tiksinti bomba

"Psichozė gali būti įvairios kilmės ir turi daug simptomų bei sindromų. Ją gali sukelti endogeniniai sutrikimai, somatinės ligos, apsinuodijimai, galvos bei emocinės traumos, senatvės silpnaprotystė. Priežasčių yra be galo daug. Tam tikros psichikos ligos yra paveldimos, kai dėl įgimtų defektų atsiranda tam tikrų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, disbalansas. Ligą išprovokuoja psichologiniai ir socialiniai veiksniai: stresai, finansinės problemos, artimųjų netektys, skyrybos. Grėsmė palūžti - tai kaip tiksinti bomba, ir skirtingo amžiaus žmogaus susirgimo priežastys yra nevienodos", - sakė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Aidana Lygnugarytė-Grikšienė.

Psichozei būdinga mąstymo patologija, kai mintys ir suvokimas neatitinka tikrovės, ligonis įsivaizduoja esantis kuo nors kitu ir mato tai, ko nėra. Prasideda haliucinacijos, kliedesiai. Žmogui atrodo, kad jį kas nors persekioja, ir jis "mato" tą žmogų, girdi jo balsą, yra įsitikinęs, kad jį nuodija, kad veikia piktos jėgos, - tad nuolat žvalgosi, akimis kažko ieško, yra įsibaiminęs ir sutrikęs. Kai būklė tokia sunki, žmogus girdi balsus, užuodžia kvapus, kurių nėra. Yra rizikos, kad sergančiam žmogui gali kilti suicidinių minčių dėl kankinamų haliucinacijų.

Agresyvių, pavojingų aplinkiniams psichoze sergančių žmonių labai nedaug. Dažniausiai jie tik jaudinasi, arba "ginasi", kai bijo ir įsivaizduoja, kad kas nors juos puola. Kai kurie ligoniai gali išgąsdinti nebent sunkiai nuspėjamu elgesiu, kartais girdi balsus, kurie liepia ką nors daryti.

"Vienas žmogus su šia liga nesusitvarkys, reikia kreiptis pagalbos į gydytojus, kuris nustatys psichozės kilmę ir tada skirs gydymą. Kaip sakėme, ligą gali sukelti stresas, stipri psichologinė trauma, tarkime, išprievartavimas ar kitas sukrėtimas. Ir Tada, jeigu ligą sukėlė toks įvykis, užteks vartoti psichoneuroleptikus, ir liga praeis. Tačiau jeigu liga yra endogeninės kilmės, pereinanti į šizofreniją,- tai ji yra neišgydoma, bet valdoma. Yra medikamentinės, psichoterapinės priemonės, socialinio darbuotojo pagalba, ligonis guldomas į ligoninę. Labai svarbus yra šeimos palaikymas", - sakė gydytoja psichiatrė.

Ji prisiminė jauną pacientę, kurios tėvai nenorėjo pripažinti ligos, kad ji apskritai gali būti, ir klausė, gal gydytoja ją gali "padėti" kur nors toliau, kad tik jos nereikėtų matyti nei jiems, nei kitiems žmonėms.

RIZIKA. "Yra rizika, kad psichoze sergančiam žmogui dėl patiriamų haliucinacijų kils mintis nusižudyti. Aplinkiniams jis retai kelia grėsmę, nebent išgąsdintų keistas elgesys", - sakė gydytoja psichiatrė Aidana Lygnugarytė-Grikšienė.

Anot pokalbininkės, jeigu žmogus gyventų mėgintuvėlyje, psichiatrai galėtų išgydyti daug ligų, vaistais sutvarkytų biologiją. Bet kai į jį žiūri kaip į žmogų su stigma, žemina, atstumia, būklė tik blogėja.

Gydytojos patarimu, artimiesiems nereikėtų palaikyti ligonio siurrealistinių vaizdinių bei kliedesių, bet ir neneigti, nesiginčyti.

"Kad žmogus susirgo, galima matyti iš jo pasikeitusio elgesio. Specialistai tai pastebi iš žvilgsnio, kai žmogus stebeilijasi į vieną tašką, įsiklauso, su kažkuo nematomu kalbasi, darosi įtarus. Vėliau sutrinka valia, žmogus nebesirūpina savo išvaizda ir kūno švara", - sakė A. Lygnugarytė-Grikšienė.

Ligą gali sukelti narkotikų, svaigalų vartojimas. Ūmi psichozė trunka apie parą, gali trukti ir savaitę, ilgiausiai - mėnesį. Jeigu liga neprogresuoja, ligonis grįžta į visavertį gyvenimą. Jeigu įsibėgėja ir žmogus negeria vaistų, prisideda ir dar kiti sutrikimai, tokie kaip šizofrenija. Žmogui gali neberūpėti nei jis pats, nei aplinkiniai, jų jausmai, - sutrinka visos psichikos funkcijos. Ši rimta liga neaplenkia bet kurios profesijos ir intelekto žmonių. Ja suserga ir itin kūrybingi asmenys.

"Kaip sakė žinomas psichiatras, didelė bėda yra ta, kad lietuviai yra psichologiškai "neraštinga" tauta. Jeigu mes savo vaikams per dieną skiriame tik 7 minutes, nepaisome jų emocijų, neišmokome atpažinti, ką vaikas jaučia. Nuo mažens turėtume skatinti juos išsisakyti, mokyti stresų įveikos būdų", - sakė gydytoja.

Kita vertus, neįrodyta, jog psichozė vystosi tiems, kurie vaikystėje patyrė tėvų atstūmimą.