Psichikos sutrikimai - socialinė visuomenės rykštė

Vienos iš senamiestyje veikiančių kavinių savininkė Jadvyga sakė, jog senamiesčio barų šeimininkai renka parašus, kad priverstinai uždarytų gydyti ramybės neduodančią laikraščių pardavėją.
"Užėjusi į kavinę ji kaulija iš klientų išmaldos, jei šie neduoda - griebia iš lėkštės jų maistą. Vagia laikraščius iš barų vagia. Aš atimu iš jos laikraščius ir išmetu į lauką. Kitaip nekviestos viešnios neišprašysi, o dar pradeda zyzti, kad duočiau išgerti, puola į isteriją.
Pažįstu šią moterį nuo vaikystės, nes kaimynystėje gyvenu. Nuo mažens ji buvo protiškai atsilikusi, mokytojai vaikščiojo pas ją į namus. Ji moka skaičiuoti ir rašyti, todėl medikai jos nepripažįsta neveiksnia ir invalidumo neduoda. Jos motina mirusi, tėvas gyvena Kretingoje ir neremia. Ji gyvena su seserimi, kuri ją ir globoja. Anksčiau ir man jos gaila buvo, padėdavau kuo galėdavau, pavalgyti duodavau. Bet paskui ji suįžūlėjo, ėmė gerti. Manau, kad ją kažkas nuskriaudė. Sklinda gandai, kad blogi ja vyrai naudojasi. Dažnai ji vaikšto sumušta", - kalbėjo ponia Jadvyga.
Miesto centre veikiančios kavinės padavėjas Vladimiras pasakojo: "Ją tenka ne žodžiu išprašinėti, o paėmus už rankos jėga tempti iš kavinės visų klientų akivaizdoje. Ne vieną kartą kvietėme apsaugos darbuotojus, bet ir jie nežino, ką daryti, - išveda klykiančią ir palieka už kampo."

"Negalime bausti ligonio"

"Neleistiną psichikos ligonio veiklą galime tik sustabdyti, jį sulaikydami, tačiau negalime ligonio bausti kaip eilinio piliečio, nes jis nesuvokia savo elgesio. Net sunkų nusikaltimą padariusiam psichikos ligoniui teismas skiria ne bausmę, o priverstinį gydymą", - teigė "Vakarų ekspresui" Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Jei psichikos ligonis savo veiksmais padaro materialinę žalą, nukentėjusysis, pasak policininkų, gali reikalauti ją atlyginti civilinio proceso tvarka. "Tačiau ar psichikos ligonis turės iš ko ją atlyginti?" - retoriškai klausė pareigūnai.
Psichikos ligonių sukelti incidentai nėra išskiriami bendroje nusikaltimų statistikoje jie nėra fiksuojami atskirai. "Nukentėjusiųjų pareiškime retai kada nurodoma, jog teisėtvarkos pažeidimą padarė psichikos ligonis. Tai išaiškėja tik tyrimo metu", - paaiškino Klaipėdos VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla.

Diskriminuoti draudžia įstatymas

Klaipėdos psichikos centro vyriausioji gydytoja Teresė Ramanauskienė tikino, jog psichikos ligoniai, laisvai vaikščiojantys miesto gatvėse, dažniausiai nėra pavojingi, todėl bijoti jų nereikia.
"Statistika rodo, kad iš visų mūsų šalyje padarytų sunkių nusikaltimų (nužudymų, išžaginimų ir pan.) psichikos ligonių - tik 0,1 procento. Visus kitus padaro psichiškai sveiki žmonės", - sakė medikė.
1995 m. birželio 6 d. patvirtintame Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme rašoma, kad psichikos ligoniai, kaip ir kitomis ligomis sergantys žmonės, turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir negali būti diskriminuojami dėl jų psichikos sveikatos sutrikimų (II sk., 3 str.).
"Taigi pažeidę viešąją tvarką, psichikos ligoniai privalo atsakyti už savo veiksmus prieš įstatymą kaip eiliniai piliečiai. Tiesa, ligonio sukeltas incidentas turi būti užfiksuotas policijoje, jį turi patvirtinti liudytojai. Jei psichikos ligonio padarytas nusikaltimas svarstomas teisme, jam skiriama psichiatrinė ekspertizė. Jos metu nustatoma, ar ligonis pakaltinamas, ar nepakaltinamas. Tik neveiksniais, t. y. neatsakančiais už savo veiksmus, pripažintiems ligoniamas taikoma ne bausmė, o gydymas per prievartą", - paaiškino gydytoja.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme teigiama, jog prievartinis gydymas gali būti taikomas tik tada, jei psichikos ligonis savo veiksmais sukelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei (IV sk. 27 str.). Visais kitais atvejais įstatymas numato, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintis pacientas gali būti hospitalizuojamas tik su jo sutikimu (IV sk. 16 str.).
Paklausta, kaip turėtume elgtis, susidūrę su psichiškai nesveiku žmogumi akis į akį, kad nesukeltume jo agresijos, gydytoja atsakė, jog turėtume jį išklausyti, neprieštarauti ir pabandyti nuraminti. Iškilus realiai grėsmei reikia kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Popierinė valstybės globa

Vyr. gydytoja T. Ramanauskienė sutiko, jog retas psichikos ligonis suvokia savo ligą ir kreipiasi pagalbos savo noru. "Tai socialinė problema. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme labai gražiai pasakyta, kad psichikos invalidai yra globojami valstybės. Valstybė turi sudaryti sąlygas psichikos ligonius ugdyti, padėti jiems įgyti darbo įgūdžių, persikvalifikuoti, prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir padėti į jį grįžti (II sk. 5 str.), - sakė gydytoja. - Švedijoje teko matyti, kaip psichikos ligoniai prisitaiko prie visuomenės, dirbdami nesudėtingus darbelius, pavyzdžiui, plaudami mašinas. Mūsų ligoniai taip pat mielai dirbtų už visai nedidelį užmokestį. Lietuvoje, deja, valstybės globa - tik popieriuje. Ko norėti, kai sveiki žmonės darbo neranda..." - sakė ponia T. Ramanauskienė.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje įkurtame dienos centre organizuojami darbo terapijos užsiėmimai šešiasdešimčiai asmenų. Ten vyksta muzikos, piešimo užsiėmimai, kuriuos ligoniai mielai lanko. Klaipėdos psichikos centro socialiniai darbuotojai taip pat globoja psichikos ligonius. Organizuoja jiems rankdarbių pamokas, veda į teatrą, rengia seminarus ligonių artimiesiems. Dar yra sutrikusio intelekto jaunuolių centras, kuriame užimami 25 žmonės. Tačiau, pasak vyr. gydytojos T. Ramanauskienės, problemos tai neišsprendžia, nes užimama labai nedaug ligonių. Tokių užimtumo centrų reikia daugiau.
"Kita problema - savarankiškai gyventi nesugebantys, neturintys globėjų ligoniai, kurie vargsta, paskendę skolose už butus, neretai išnaudojami nepažįstamųjų. Europos Sąjungos valstybėse psichikos ligoniai gyvena nedideliuose psichikos ligonių globos namuose ir yra nuolat lydimi bei perižiūrimi socialinių darbuotojų. Todėl jie nesišlaisto gatvėmis vieni ir nekelia baimės sveikiems žmonėms. Norėtųsi tokius namus įsteigti ir uostamiestyje, tačiau geriems norams įgyvendinti dažnai trūksta lėšų", - apgailestavo T. Ramanauskienė.

Ligoniams reikia darbo

Klaipėdos savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patvirtino, jog klausimas dėl savarankiško gyvenimo namų vienišiems psichikos ligoniams įkūrimo bus pateiktas svarstyti jau kitame miesto Tarybos posėdyje.
Tarnautoja pakartojo gydytojos T. Ramanauskienės pastabą, jog žmonės netolerantiški turintiems psichikos sutrikimų ir psichikos ligomis sergantiems žmonėms.
Pašnekovė įsitikinus, kad psichikos negalią turintys žmonės, kaip ir kiti neįgalieji turi gyventi tarp sveikųjų. "Problema, kad sergantieji psichikos ligomis neišlaiko konkurencijos aukštus reikalavimus keliančioje darbo rinkoje ir lieka be darbo. Ir sveikam žmogui, kai jis ilgą laiką neturi darbo, sutrinka psichika, o ligoniams - paaštrėja liga. Darbo centrų steigimas Savivaldybėms labai brangiai kainuoja. Turėtų būti priimtas įstatymas, leidžiantis dirbti tam tikrus darbus sergantiesiems psichikos ligomis. Darbdaviams turėtų būti suteikiamos lengvatos už neįgaliųjų įdarbinimą", - įsitikinusi Socialinės rūpybos skyriaus vedėja.

Gąsdinanti statistika

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, psichikos ligonių Lietuvoje daugėja. 1997 m. jų buvo 77 510, t.y. 2 175.8 ligoniai iš 100 000 gyventojų, o 2001 m. mūsų šalyje fiksuojama jau 92 070 psichikos ligonių - t.y. 2 649 ligoniai iš 100 000 gyventojų.
Gąsdinanti ir Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės 2000 m. atlikta aplinkos analizė. Jos duomenimis, 2000 m. Lietuvoje gyveno 27 167 psichikos negalią turinčių asmenų. Daugiau kaip 80 procentų psichikos invalidų buvo I-II grupės. Psichikos sutrikimai vyravo tarp kitų pagrindinių ligų. Kai kuriuose rajonuose pirminis invalidumas dėl psichikos negalios pakilo į pirmąją vietą tarp kitų ligų.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje šiuo metu yra 2801 psichikos ligonis, iš jų 1067 pripažinti invalidais. Pagal statistiką įskaitoje esančių ligonių skaičius uostamiestyje pastaraisiais metais mažėja, nes, pasak vyr. gydytojos T. Ramanauskienės, į ją įtraukiami tik sunkesnėmis ligos formomis sergantys ligoniai, kuriems reikalingas nuolatinis gydymas ir stebėjimas.
"Tačiau tai nereiškia, kad mažėja sergamumas psichikos ligomis. Antra tiek pacientų į įskaitą neįtraukti, gydosi Psichikos sveikatos centre savo noru, nėra kviečiami, lankomi namuose. Apsilankymų Psichikos sveikatos centre skaičius nuolat didėja", - teigė vyr. gydytoja.

Psichikos sutrikimus provokuoja socialinės bėdos

Medikė pastebėjo, jog visuomenėje vyrauja nuostata, jog psichikos ligos paveldimos. "Paveldima ne pati liga, o polinkis ja sirgti. Ligą išprovokuoja žalingi aplinkos veiksniai, socialinės-ekonominės priežastys - stresas, nedarbas, netektis, išėjimas į pensiją ir kt.
Dėl depresijos, nerimo sutrikimų į Psichikos sveikatos centrą dažniausiai kreipiasi darbingo ir pensinio amžiaus žmonės. Jauni žmonės kreipiasi rečiau ir dėl rimtesnių psichikos sutrikimų, dažniausiai uždarbiavę užsienyje", - sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytoja T. Ramanauskienė.