Po akistatos su žaibu delsti nevalia

Pasekmės – ir po dviejų parų

Gydytoja R.Bracaitė sako, jog po kaktomušos su žaibu 70-80 procentų atvejų pasireiškia ilgalaikės pasekmės. Daugiausia nukenčia kraujotakos bei centrinė nervų sistema, plaučiai. Dažnai prarandama sąmonė, galima amnezija, konfūzija. Traumuotų raumenų išskiriamos medžiagos gali pakenkti inkstams.

Dėl stipraus garso ir šviesos plyksnio trenkiant žaibui, gali sutrikti žmogaus regėjimas bei klausa, prasidėti haliucinacijos. Smarki sprogimo banga gali žmogų nusviesti net aštuonis metrus, dėl to galimi kaulų lūžiai.

Staigūs raumenų susitraukimai gali pažeisti stuburą. Trenkus žaibui gali sustoti širdis, nors nematyti jokių išorinių sužalojimų. Žaibas gali paveikti smegenų kamieną, kuris kontroliuoja kvėpavimą. Jei žmogus nerodo gyvybės ženklų, jį būtina gaivinti.

„Daugelis sąmonės netekusių nukentėjusiųjų miršta uždusę. Tikimybė išgyventi padidėja, jei žmogus nedelsiant gaivinamas. Pasitaiko, kad patyręs elektros iškrovą žmogus yra ypač pakilios nuotaikos, puikiai jaučiasi. Tačiau žaibo sužalotą asmenį klinikinė mirtis gali ištikti ir po keliolikos minučių, ir netgi po 48 valandų“, – perspėja gydytoja.

Nelaimės riziką įmanoma sumažinti

Ar toli yra griaustinis, galite apskaičiuoti patys. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Pavojus žmogaus gyvybei kyla tada, kai pauzė tarp žaibo plykstelėjimo ir griaustinio trenksmo yra ne didesnė nei 30 sekundžių.

Nelaimės riziką, anot medikės, galima šiek tiek sumažinti. Jei netoliese yra saugi vieta, pasistenkite joje atsidurti, kai pirmą kartą išgirdote griaustinį ar pamatėte žaibą. Ten būkite iki 30 minučių po to, kai išgirdote paskutinį griaustinį.

Saugūs pastatai – visiškai uždari, su stogu, sienomis, grindimis, turinys vandentiekį ar elektros laidus (gyvenamieji namai, mokyklos, bažnyčios, viešbučiai, prekybos centrai ir pan.). Nesaugūs pastatai – atviri garažai, telefonų būdelės, uždengtos terasos, paplūdimio paviljonai, palapinės, pašiūrės ir šiltnamiai.

„Žmogus, kuris perkūnijos metu būna pastate, turi prisiminti, kad negalima naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, liesti vandentiekio čiaupo, būti šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų, t.y. vengti visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį“, – primena gydytoja. Tam, kad žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.

Kur būti pavojinga

Labai pavojinga slėptis po aukšta stogine, statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti. „Jeigu esate minėtose vietose, verčiau palūkėkite, kol praeis perkūnija, – pataria gydytoja. – Slėptis geriausia būtų nedidelėje įduboje, giraitėje arba stataus šlaito papėdėje. Lygioje vietoje patartina pritūpti arba atsisėsti ant akmens. Atminkite – palapinė nuo žaibo neapsaugo“.

Saugios transporto priemonės – mikroautobusas, autobusas, sunkvežimis ir t. t. Nesaugios– golfo vežimėliai, vairuojamos žoliapjovės, statybos įrenginiai atvira kabina, valtys be kabinos.

„Būdami transporto priemonės viduje nenaudokite elektroninių prietaisų pavyzdžiui, radijo ryšio. Audros metu važiuokite ramiai ir lėtai, jei yra galimybė, pasitraukite iš kelio į saugią zoną. Žmonės, perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia, tačiau apsvaigintas vairuotojas laikinai gali prarasti gebėjimą valdyti techniką, todėl perkūnijos metu geriausia sustoti“, – sako gydytoja R. Bracaitė.

Jeigu perkūniją išgirdote maudantis, reikia kuo skubiau išlipti iš vandens, bent jau stengtis apsiauti apavą guminiu padu.

Perkūnijos metu jokiu būdu negalima stovėti po medžiais, kurie yra dažniausi laidininkai tarp debesies ir žaibo. Ypač pavojingi – eglė, topolis, ąžuolas, kiek mažiau – beržas ir klevas. Bene pavojingiausios – pušys, mat jų šaknys auga giliai, turi ilgą centrinę šaknį, kuri siurbia vandenį. Paprastai jos išauga aukščiau negu kiti medžiai, turi daug dervų, o jų spygliai gamina elektros išlydžius perkūnijos metu – dėl to žaibai jas mėgsta labiausiai.

Verta žinoti kai kuriuos niuansus

Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai. Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį, todėl visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje. Jei esate miške, stenkitės būti šalia mažesnių medžių.

Siekiant išvengti žaibo ar nukreipti jo smūgį, naudojami įvairių tipų įrenginiai, pavyzdžiui, žaibolaidžiai. Gydytoja perspėja, jog neretai gaisras kyla dėl blogai sujungtų žaibolaidžio elementų, todėl žaibolaidžius įrengti turėtų profesionalai.

Delsti nevalia

Pajutus, kad į jus trenkė žaibas, ėmė dilgčioti odą ir pradėjo riestis plaukų galiukai, pavojus yra ypač didelis. Tada reikėtų sumažinti trauką: pritūpti, palenkti galvą, žemę stengtis liesti tik kojų pirštų galiukais, rankas padėjus ant kelių.

Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, kuo greičiau pakvieskite greitąją pagalbą. Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja. Patikrinkite pulsą. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą. Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą. Darykite dirbtinį kvėpavimą tol, kol atvyks medikai.

Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą. Pakelkite tik smakrą, kad pakaušis liestų žemę. Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis.

„Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga“, – tikina gydytoja R. Bracaitė.