Peršalimo ligos: nepakenkime sau

Ne visi vienodai pergyvename peršalimo ligų sezoną - vieni, su baime jo laukę, imam, žiūrėk, lyg tyčia, ir susergam - snargliuojam, kostim ir krenkščiam, kiti šio sezono nė nepajuntam. O ir susirgusieji nevienodai elgiamės - vieni skubam į poliklinikas ir kuo kruopščiausiai laikomės gydytojo nurodymų, kiti bandom išsigydyti patys. Jei gydomės patys - vėlgi nevienodai...

Ko pacientas dažniausiai klausia gydytojo, kokį gydymą labiau pripažįsta ir kokias klaidas daro? Apie tai ir kitus dalykus paklausinėjome Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoją Birutę Jankuvienę.

Žinome, kad gripo dar užregistruoti pavieniai atvejai, tačiau viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų vis daugėja. Kuo jie pasireiškia? Kokias dažniausiai klaidas padaro žmonės, patys gydydamiesi nuo virusinės infekcijos?

Peršalimo ligų simptomatika šiemet kol kas nėra sunki - žmonės pakosti, pasloguoja. Bet esant lengvoms infekcijų formoms žmonės daugiausia klaidų ir padaro. Jie galvoja: išgersiu kokią tabletę, pravaikščiosiu, ir viskas tuo užsibaigs. Nueina į vaistinę ir nusiperka bet ką. Pilną saują vaistų išgeria - kas ką patarė, kas ką davė. Tai pirma didžiausia klaida - gerti bet ką, nežinant, kaip vaistas veikia, kaip sąveikauja su kitais. Toks žmogus lyg ir pasijunta iš pradžių geriau, bet po kelių dienų jis pas mus jau ateina išsivysčius komplikacijoms.

Be atrankos geriamų vaistų, nors jų pavadinimas skirtingas, sudėtis dažnai būna vienoda ar panaši - juose tas pats paracetamolis, aspirinas. Mat įvairios firmos tuos pačius preparatus išleidžia. Visai blogai būna, kai ligoniai ateina prigėrę kokio ampicilino - vaistinėje pasakę, kad padeda nuo temperatūros. Bet tai jau antibiotikas, o antibiotikai veikia bakterijas, ne virusus, ir jie nėra vaistas nuo karščiavimo.
Peršalimas - viruso sukeltos ligos. Virusai nevienodi - vieni patogeniniai, į organizmą patenką iš išorės, o kiti gyvena mūsų organizme ir ligas sukelia tam tikrose situacijose - peršalus ar perkaitus, streso poveikyje. Virusų antibiotikai neveikia - jei antibiotikus panaudosi netinkamai, jais tik susilpninsi imuninę sistemą.

Tad kada gi griebtis paracetamolio?

Paracetamolis geriamas, kai norima tik panaikinti ligos simptomus. Dauguma gydytojų, kurie nesusipažinę su natūraliosios medicinos principais, jį paskiria nuo karščiavimo. Bet kas gi yra temperatūra, ligos simptomatika? Tai ligonio organizmo prasmingo gynimosi požymiai, išraiška. Virusai bijo karščio, juo organizmas nuo virusų ginasi, ir skausmas yra įspėjamasis ženklas, kad žmogus serga. Jis verčia imtis kokių nors priemonių.
Natūraliosios medicinos atstovai nelinkę šalinti simptomų, o tik leisti organizmui save išsigydyti. Organizme yra daug imuninių ląstelių, jos dirba sutartinai, žino, ką daryti, nereikia joms trukdyti.

Paracetamolį patariu gerti tuo atveju, kai temperatūra aukšta, laikosi ilgai, ir ji gali išsekinti organizmą; jei žmogus jaučia didelį diskomfortą ir negali karščiavimo kentėti. O jei tą temperatūrą jis gerai pakelia, geria daug skysčių, inkstai gerai dirba,- gali jo negerti.

Apskritai nėra cheminio preparato, nekenkiančio inkstams ar kepenims. Tik ne kiekvienas organizmas vienodai juos pakelia. Žinomas atvejis, kai vienam žmogui inkstų nepakankamumas išsivystė nuo vienos paracetamolio tabletės, kitas jų išgeria per gyvenimą kilogramą ir - nieko.

Tad kaip reikėtų elgtis pajutus pirmuosius peršalimo požymius?

Teisingiausiai susirgęs žmogus pasielgtų, jei atsigultų, pasidėtų šalia puodą karštos arbatos ir gerdamas ją lauktų, kol pasveiks. Tai pats geriausias ir pigus būdas. Galima pavartoti vieną kitą homeopatinį preparatą. Paklausti vaistinėje, pirkti kad ir tą mano mėgstamą influcidą. Dozavimas paprastas: iš pradžių gerti kas 15 min., po to kas valandą, pagerėjus - tris kartus per dieną. Homeopatinius vaistus reikia panaudoti ilgesnį laiką, dvi tris savaites, jie stimuliuoja imuninę sistemą. Natūraliosios medicinos principai - viską reikia skatinti, kad susikaupę toksinai pasišalintų per natūralias angas.
Patariu pacientams pavartoti ir natūralius žolinius preparatus, kaip "Bional" serijos antiseptiną, jis vartojamas ir profilaktiškai. Aš dažnai skiriu jį baigiantis ligai, kai ligonis dar neatgavęs jėgų.

Kokias arbatėles begulint gerti?

Idealiai tinka kad ir aviečių arbata. Tinka visos arbatos, skatinančios prakaitavimą. Puiki visiems žinoma liepžiedžių arbata. Jei neturi arbatų, nėra kada jų nusipirkti - gerk šiltą vandenį, o jei dar turi citrinos - įsidėk jos griežinėlį. Tai bus daug naudingiau už kokią paracetamolio tabletę. Tinka bet kokie šilti skysčiai. Mineralinis geriau nei paprastas vanduo, bet nereikia vien tik jį gerti, nes druskų perdozavimas nėra gerai.

Mes linkę teisintis - gulėti nėra laiko...

Tai filosofija. Ligos ir atsiranda nuo skubėjimo, ne visi juk peršalimo ligomis suserga. Jei žmogus teisingai suvokia savo laiko svarbą ir galimybes, jis dažnai nesuserga, patogeninės bakterijos organizme nesukelia ligos. Daug kalbu su pedagogais, jie taip skubinasi į darbą, nelaukia, kol pasveiks. Aiškinu jiems, kad sirgdamas darbe platins infekciją, užkrės moksleivius, tam nepritartų nė viena motina, sauganti savo vaikus! Tie, kurie bendrauja su žmonėmis - ypač atsakingai turi elgtis epidemijų, peršalimo ligų metu.

Labai skubantiems, kurie įsivaizduoja, kad be jo pasaulis neišsivers, patariu gerti kompleksinius homeopatinius vaistus, kurie veikia veiksmingai ir greitai. Taip, ūmių ligų atvejais jie veikia greitai, lėtinių ligų - lėtai. Juos laiku pradėjus naudoti, kai tik pajuntami pirmieji ligos požymiai - išsigydyti galima per dieną. Ir vėliau pradėjus galima, bet gydymas truks ilgiau.

Kokį gydymą - homeopatinį ar klasikinį - ligoniai dažniau renkasi?

Tai priklauso nuo intelekto. Kaip yra sakę sociologai, kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo jis daugiau renkasi natūralų gydymo metodą. Tokie žmonės jau būna pasidomėję natūraliu gydymo būdu, juk homeopatinis gydymas pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo, nors ne per seniausiai jis buvo uždraustas. Dabar jis lygiom teisėm įsitvirtina šalia klasikinės medicinos. Homeopatija, kaip atskira disciplina, jau dėstoma ir Kauno medicinos universitete.

Būna, žmonės skundžiasi, kad homeopatija nepadėjo.

Homeopatinis gydymas turi ribas, sunkiais atvejais - kai reikalinga intensyvi terapija, reanimacinis gydymas, kai yra sudėtinga patologija - juo negalima apsiriboti. Egzistuoja kraštutinumai: vieni žmonės, įsimylėję homeopatiją, ignoruoja klasikinę mediciną, didesnė dalis vartoja tik cheminius preparatus, homeopatiją neigia. Tiek vieni, tiek kiti yra neteisūs. Žinoma, yra pasaulinių virtuozų homeopatų, kurie net onkologiją gydo homeopatiniais vaistais, bet jų vienetai, tai sunkiai pasiekiamos aukštumos.

Man patinka, kad buvome priverstinai padaryti bendrosios praktikos gydytojais. Tai yra tas gydytojas, kuris žino klasikinę mediciną, o jei žino ir homeopatiją, jis idealiausiai gali padėti ligoniui, geriausiai orientuotis, kaip kuriuo atveju elgtis. Klasikinę mediciną ir homeopatiją puikiai galima suderinti, aš naudojuosi visomis klasikinės medicinos naujovėmis, bet jas sėkmingai galima derinti su homeopatija. Nekalbu apie klasikinę homeopatiją, bet kompleksinę (antihomotoksikologiją) - bendrosios praktikos gydytojas ir gali kompleksinius preparatus naudotis, nes tai nesudėtinga, nėra pavojaus suklysti.
Gaila, kad yra medikų, kurie dar klaidina ligonius, nepripažindami homeopatijos. Būtų jiems garbinga prisipažinti, kad nežino jos, ir jei pacientas pageidauja gydytis natūraliais metodais - rekomenduoti kreiptis pas specialistus. Bet yra medikų, kurie pasako, kad tai nesąmonė. Tai negarbinga pozicija. Jei aš ko nors nežinau, tai nereiškia, kad to nėra.

Dabar tiek siūlomi, reklamuojami įvairūs natūralūs preparatai, maisto papildai - sunku ką išsirinkti.

Nuoširdus patarimas - visus preparatus pirkti tik vaistinėse. Vaistai turi turėti Sveikatos apsaugos ministerijos sertifikatus. Vaistinėje pilna įvairių žinomų firmų gerų geriausių, nebrangių preparatų, vaistininkas už juos atsako.

Ką visgi rinktis peršalimo ligų sezonu? Puikūs kad ir ežiuolės preparatai, jie įvairių firmų išleidžiami įvairiais pavidalais. Bet ežiuolę ištisai negalima vartoti, tik ne ilgiau kaip tris savaites. Jei vartosi ilgiau - ims veikti atvirkščiai. Taigi žolinius preparatus reikia kaitalioti. Jokių arbatžolių, natūralių preparatų negalima ilgą laiką vartoti tų pačių. O kokie preparatai mums geriausiai tinka - pasakys intuicija. Jei abejoji, kad preparatas tau tinka - nevartok. Kaip sakoma - viską ištirkit, kas gera - paimkit, kas bloga - atmeskit.

Medikai ginčijasi dėl skiepų reikalingumo. Kokia jūsų pozicija?

Skiepai nėra blogai ir absoliučiai gerai. Skiepytis rekomenduoju silpniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kurių metu susirgti gripu jiems būtų lemtinga.

Jūsų 23-ejus metus dirbate su ligoniais. Ar esate pastebėjusi, kad ligą lemia charakteris, emocijos, gyvenamoji aplinka?

Įdomu tuos dalykus analizuoti. Išties, būna, kad matau, kuris žmogus sirgs, kuris nesirgs, kaip gis. Jaučiu tai pagal žmogaus vidų, jo nusiteikimą - ar jis nusiteikęs sveikti, ar nenusiteikęs, ar jis naudojasi liga, kad visi aplink jį šokinėtų. Tokie nesveiksta, jie mėgaujasi ta būsena, išsekindami visus kitus. Žmogus, kuris galvoja apie kitus, greit pasveiksta, nes jis to nori. Aš pati jau 10 metų nesu sirgusi jokiom peršalimo ligom, nors dirbu su ligoniais.

Save reikia mylėti, nes susergam nuo meilės sau trūkumo, bet sureikšminimas nėra meilė sau. Būna, paklausiu žmogaus, kurio silpnesnė imuninė sistema, - kokie santykiai namuose. Ir kai sužinai, kas ten dedasi, kiek skausmo, kiek problemų, - pamatai, kiek daug slepiasi po, rodos, nekaltu peršalimu. Sunku tada suvokti, kaip apskritai tas žmogus dar gali būti sveikas ir dar vaikščioti, jis tiek daug painiavos turi savo gyvenime. Retas ligonis pasako, kad gyvena puikiai.