Pernai Lietuvoje daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų

ELTA

2010-10-15 12:13

Gyventojų mirtingumas pernai sumažėjo beveik dėl visų mirties priežasčių, labiausiai - nuo infekcinių ir parazitinių ligų, virškinimo sistemos ligų, nervų sistemos ligų, taip pat dėl išorinių mirties priežasčių.

Statistikos departamento duomenimis, kas antras mirusysis miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Pernai, kaip ir kasmet, daugiausia (23,3 tūkst.) žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (100 000 vyrų teko 671,5 mirusiųjų) buvo 1,7 karto didesnis nei moterų (384,9). Nors nuo 2007 m. vyrų ir moterų mirtingumo nuo šių ligų rodikliai šiek tiek mažėjo, tačiau išliko gerokai didesni negu kitose ES valstybėse: ir vyrų, ir moterų buvo treti pagal dydį, o ES vidurkį viršijo atitinkamai 2,5 ir 2,2 karto.

Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2009 m. beveik du trečdaliai šio amžiaus mirusiųjų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Penktadalis mirusiųjų miršta nuo piktybinių navikų. 2009 m. nuo piktybinių navikų mirė 8130 žmonių, tai 136 mažiau negu 2008 m. Praėjusiais metais vyrų standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis nežymiai padidėjo - 100 000 vyrų teko 293,1 mirusiojo, moterų - sumažėjo (132,5). Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 1,3 karto, moterų - 1,1 karto viršijo ES vidurkį.

2009 m. vyrai daugiausia mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1149), prostatos (496) ir skrandžio (407) piktybinių navikų, o moterys - nuo krūties (594), skrandžio (281), storosios žarnos ir kiaušidžių (po 269) piktybinių navikų.

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrų miršta beveik 4 kartus daugiau negu moterų. 2009 m. 3283 vyrai ir 885 moterys mirė dėl išorinių mirties priežasčių. Palyginti su 2008 m., mirusiųjų skaičius dėl šių priežasčių sumažėjo beveik 13 procentų. 2009 m. 1138 žmonės nusižudė, 457 žuvo transporto įvykių metu, 355 mirė dėl nukritimų, 344 - apsinuodiję alkoholiu, 298 paskendo, 199 buvo nužudyti.

2008 m. duomenimis, standartizuotas mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių rodiklis Lietuvoje (134) buvo gerokai didesnis negu ES valstybėse, o ES vidurkį (38,6) viršijo 3,5 karto. Per paskutiniuosius dvejus metus mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo pusantro karto, tačiau išliko didžiausias (16,8) Europos Sąjungoje ir ES vidurkį viršijo dukart.