Per šventes - grėsmė peržengti ribą

Priklausomybių psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, žmonių, kuriems prireikia jo pagalbos, šiek tiek pagausėja prieš Kalėdas, kai didžiosios metų šventės pradedamos švęsti įstaigose, įmonėse, pagausėjimas ypač juntamas ir gerokai po švenčių. Panaši situacija, pasak specialistų, ir gydymo įstaigų toksikologiniuose skyriuose, kur gydomi apsinuodiję asmenys.

„Jau kelios savaitės į mane kreipiasi žmonės, kuriems po šventimo reikia, kaip sakoma, „atsiplauti“, atsigauti, nes jau keletą dienų švenčiama ir tai neigiamai atsiliepia sveikatai, o dar laukia atsakingi susitikimai, - sakė medikas. - Po švenčių tokių pacientų dar labiau pagausės - esu tuo įsitikinęs“.

Alkoholis nuodija organizmą

Alkoholio vartojimas, D. S. Diržio teigimu, - tai savotiškas atsipalaidavimo būdas, susiformavęs prieš daug dešimtmečių. Jį mes perėmėme iš savo didžiųjų kaimynų. Daugelį metų buvo įprasta švęsti sėdint prie alkoholiniais gėrimais nukrauto stalo, kitą dieną sveikatą taisyti alkoholiu, ir niekas nemanė, kad tai yra blogai. Buvo populiaru sakyti: nuo ko susirgai, tuo ir gydykis.

Dabar, visuotinės kompiuterizacijos laikotarpiu, pasak gydytojo, žmonės nebemoka bendrauti - bendrauja tik virtualioje erdvėje. Jaunimas nebemoka būti nei klubuose, nei vakarėliuose, bijo užkalbinti vieni kitus arba užkalbina tik tada, kai gerokai apsvaigsta. Tai vienas dažniausių svaiginimosi motyvų. Paklaustas, kodėl tą darai, dažnas atsako, kad jį tai atpalaiduoja, išlaisvina ar suteikia drąsos.

„Na ir kas, kad prieš akis daug šventinių dienų - ta visai nereiškia, kad visas tas dienas reikia gerti, o paskui kankintis, - sako D. S. Diržys. - Tačiau šiuo atveju daug kas priklauso nuo įpročių. Jeigu žmogus įpratęs, liaudiškai tariant, „atgerti“ visas dienas, be jokios abejonės, jis tą ir darys, o paskui atsidurs detoksikacijos įstaigoje“.

Kai alkoholis dideliais kiekiais vartojamas keletą dienų iš eilės, organizme sutrinka alkoholio pasisavinimas, jis nustoja tinkamai tą alkoholį perdirbti ir vystosi liguistas įprotis. Po 4-5 metų nesaikingo vartojimo tokiam žmogui išvis nerekomenduojama vartoti alkoholio, nes kiekvienas kartas baigsis tuo pačiu - vadinamosiomis daugiadienėmis. Kai peržengi tam tikrą ribą, atsiranda priklausomybinė patologija.

Stenkitės keisti įpročius

Tiems, kurie linkę švęsti ir linkę švęsti vartodami alkoholį, gydytojo teigimu, vargu ar įmanoma ką nors patarti. Jeigu jie gali numatyti ar bent jau įtaria galimus neigiamus padarinius, žino savo problemą, specialistas patartų švęsti kitaip, nei įpratę: gal eiti į gamtą, gal į pirtį, gal naktinį barą pakeisti į buvimą namie, su artimaisiais, kur labiau veiktų savikontrolės ar apsaugos mechanizmas. Pavyzdžiui, jauniems žmonėms puikus apsaugos mechanizmas yra tėvai, suaugusiems - sutuoktinis, vaikai.

Tačiau visi šie patarimai - tik teoriniai. Jeigu jaunas žmogus vis dėlto nusprendė švęsti su draugais ar klube, vargu ar jam galima pasiūlyti kokį nors elgsenos modelį. Jei jau susiformavęs įprotis sėdėti prie stalo ar naktiniame bare, medikai nelabai ką gali ir padaryti.

Pats blogiausias įprotis yra vartoti alkoholį kitą dieną po šventės, - teigia psichiatras. - Jeigu tai yra vienadienis alkoholio pavartojimas, pagrindinis patarimas: daryk ką nori, bet nevartok alkoholio kitą dieną tikėdamasis, kad jis sumažins pagirių simptomus. Bet kurios priemonės, kurios gali padėti įveikti negalavimus - tiek galvos skausmą, tiek pykinimą, - yra priimtinos, išskyrus alkoholį“.

Patartina gerti daug skysčių, važiuoti į gamtą, šiek tiek pajudėti, pakvėpuoti grynu oru. Ir nereikia užsiimti savigrauža, nes tai - dar ne pasaulio pabaiga. Tiesiog organizmas - fizinis kūnas - išgyvena stresą dėl gauto per didelio alkoholio kiekio. Reikia bandyti jam padėti sugrįžti į normalią būseną. Kai fizinis kūnas atsigauna, lengviau susitvarko ir psichika.

Didėja medikamentų problema

Tiems, kurie suvokia, kad turi problemų dėl alkoholio, toks švenčių maratonas, koks bus šiais metais, - ypač pavojingas. Pasak psichiatro, visos šventės provokuoja atkryčius - ar tai būtų alkoholis, ar narkotikai, ar koks kitas žalingas įprotis. Jeigu žmogus turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu ir per šventes šiam žalingam įpročiui neatsispirs, savaime suprantama, kad po švenčių jis turės rimtų neigiamų pasekmių.

„Jei žmogus linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, be abejonės, jis kitaip spręs pagirių problemas - arba gers alkoholį, arba jam reikės medikamentų, - sako D.S.Diržys. - Kadangi šventės „ateina“ viena po kitos, atsiranda vadinamasis liguistas modelis. Žmogus vartoja alkoholį, kreipiasi į gydytoją, geria vaistus, jam palengvėja, jis vėl geria, nes žino, kad po to palengvės, nes turi vaistų. Alkoholis vartojamas su medikamentais - tai ypač didelis pavojus, nes nukenčia tiek psichika, tiek kepenys, tiek ir kitos fiziologinės funkcijos“.

Pasak psichiatro, jam ir kolegoms vis didesnį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje labai plinta antidepresantų vartojimas. Pavyzdžiui, po švenčių žmonės vis dažniau linkę „gydytis“ antidepresantais, psichotropiniais, migdomaisiais vaistais. Kai kuriems tai tapo gyvenimo norma, tokiu būdu po truputį iškreipiama visuomenės sąmonė.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad psichotropinių vaistų vartojimas Lietuvoje pastaruoju metu yra labai padidėjęs, ir ateis laikas, kai medikamentų vartojimas viršys net alkoholio vartojimą, - teigia D.S.Diržys. - Bet kuris medikamentas turi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį. Ypač tai pasakytina apie psichotropinius medikamentus“.