Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje nustatyti 77 ŽIV atvejai, dvigubai daugiau nei pernai

Dauguma (33) asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 23 – heteroseksualius, 4 – homoseksualius lytinius santykius, 17 – užsikrėtimo kelias nežinomas.

Šiemet ŽIV infekcijos atvejų nustatyta visose apskrityse, išskyrus Marijampolės. Atitinkamai Vilniaus apskrityje – 26 atvejai, Kauno – 15, Klaipėdos – 8, Šiaulių – 7, Alytaus ir Telšių – po penkis, Panevėžio ir Tauragės – po tris, Utenos – 2. Nustatyti trys užsieniečiai, užsikrėtę ŽIV. Šiemet išaiškintų ŽIV užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 36 metai. Jis toks pat kaip ir pernai per tą patį laikotarpį.

Iš viso iki šių metų liepos 1 d. Lietuvoje registruoti 1977 užsikrėtusieji ŽIV asmenys, iš kurių 1626 vyrai ir 351 moteris. Iš viso Lietuvoje registruota 310 AIDS atvejų.

Šiemet 10 proc. asmenų ŽIV infekcija nustatyta paskutinėje ŽIV stadijoje – AIDS. Dominuojantys AIDS žymintys susirgimai: ŽIV sukelta encefalopatija bei plaučių tuberkuliozė. Visiems susirgusiems AIDS yra skiriamas valstybės kompensuojamas antivirusinis gydymas.

„Ligotumo AIDS rodiklio didėjimas rodo, kad šalyje daugėja asmenų, kuriems yra reikalingas ŽIV ligos gydymas. Be to, dažniausiai asmens, kuris yra AIDS stadijoje, organizme yra didelis žmogaus imunodeficito viruso kiekis, todėl žmogus lengviau gali perduoti ŽIV kitam asmeniui lytinių santykių metu ir taip platinti ŽIV infekciją, kartais net pats to nežinodamas“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, ŽIV infekcija, tai dažniausia psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmė, todėl norint pristabdyti ŽIV plitimą tarp narkotikų vartotojų pirmiausia reikia kovoti su priežastimis, t.y. plėsti priklausomybių gydymo ir reabilitacijos programas visoje Lietuvoje bei sudaryti galimybę visiems norintiems išsitirti dėl ŽIV nemokamai pas savo šeimos gydytoją.