Pasaulio onkologijos garsenybės - Vilniuje

Kodas - Mėjaus klinika

Medicinos mokslo ir praktikos korifėjai iš Europos, Azijos ir Pietų bei Šiaurės Amerikos šalių gegužės 18-19 d. su Lietuvos gydytojais dalijosi patirtimi ir atskleidė naujausius laimėjimus įveikiant trečioje vietoje pagal dažnumą pasaulyje esančią onkologinę ligą - storosios žarnos vėžį.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) profesorius, Onkochirurgijos centro vadovas ir Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas Narimantas Evaldas Samalavičius šį renginį „Respublikai“ apibūdino kaip išskirtinį. Ne tik dėl didelio garsių lektorių skaičiaus, bet ir dėl lietuvių medikų sąsajų su geriausia pasaulyje universitetine ligonine - JAV Mėjaus klinika.

„Yra lietuviška patarlė, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kai žmonės susitinka, bendrauja, atsiranda ir bendri projektai, darbai, - sakė profesorius. - Mėjaus klinikos dienų idėja man kilo prieš 6 metus, kai pats ten stažavausi ir užsimezgė šiltas bendravimas su klinikos specialistais. Vėliau ten stažavosi ir daugiau VUOI darbuotojų, Mėjaus klinikos žmonės atvažiavo pas mus, kartu esame nemažai operavę“.

Profesorius Richard M.Devine, dirbantis Mėjaus klinikos Kolorektalinio vėžio chirurgijos skyriuje, prisipažino, kad kartu su šio skyriaus vadovu profesoriumi Bruce G.Wolff buvo maloniai nustebinti išvydę Vilniuje tiek daug pažįstamų veidų.

„Čia sutikome daugybę žmonių, kurie įvairiu metu stažavosi mūsų klinikoje, o dabar jie - lektoriai. Džiugu, kad galima pasidalinti patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio“, - sakė profesorius.

Mokosi iš skirtumų

N.E.Samalavičius atkreipė dėmesį, kad šiandien, kai dalytis informacija galima internetu ir kitomis moderniomis ryšio priemonėms, konferencijų pasaulyje nemažėja.

Vilniaus konferencija taip pat sulaukė didžiulio medikų susidomėjimo, susitikti su garsiausiais pasaulyje savo srities specialistais atvyko per 220 Lietuvos gydytojų.

„Susitikimai reikalingi, nes internetinė kalba yra vienokia, o gyva, žmogiška, - kitokia, - pabrėžė profesorius. - Šiuo atveju labai svarbu, kad Lietuvos gydytojams, besidomintiems storosios žarnos vėžiu, šiemet nereikės važiuoti semtis žinių į užsienį. Visas su šia liga susijusias naujoves jie gali sužinoti mūsų konferencijoje, be to, visiškai nemokamai“.

Jo teigimu, nors bendri principai panašūs, vis dėlto tam tikri skirtumai tarp įvairių šalių, kultūrų medicinos egzistuoja.

„Pavyzdžiui, kad ir storosios žarnos vėžio pagrindinis gydymo būdas - chirurgija: net ir vienodas galimybes turinčiose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra tam tikrų skirtumų - štai Korėja garsėja labiausiai išplėtota robotų chirurgija, kuri kitose pasaulio dalyse tik pradedama taikyti. Todėl mes važiuojame mokytis ir į JAV, ir į Europą, ir į Azijos šalis, nes iš tų skirtumų semiamės patirties“, - sakė N.E.Samalavičius.

Ir lietuviai turi kuo pasigirti

Lietuvoje storosios žarnos vėžiu susirgę pacientai turi ne menkesnes galimybes gydytis šiuolaikiniais metodais nei išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių gyventojai.

„Jei pradėtume nuo diagnostikos, turime puikiai išplėtotas tarnybas, galinčias diagnozuoti storosios žarnos vėžį, - sakė N.E.Samalavičius. - Taikoma ir rentgenologinė, ir endoskopinė diagnostika. Kolonoskopijos metu gydytojas jau mato, ar tai vėžinis darinys, ar polipas, o biopsija diagnozę patvirtina morfologiškai“.

Be to, Lietuva, skirtingai nei kaimynės Latvija, Estija ir Lenkija, gali pasigirti apie 20 metų veikiančiu vieno iš paveldimo storosios žarnos vėžio sindromų - šeiminės polipozės - registru.

„Žinome, kad yra 50 proc. tikimybė, jog šiame registre įrašytų asmenų vaikai paveldės sindromą, kuris baigiasi storosios žarnos vėžiu. Jeigu mes juos tiriame, gydome, vėžio galima išvengti. Svarbu nustatyti taikinius - šeimas, rizikos grupes ir kt.“, - aiškino profesorius.

Svarbi pagalba diagnozuojant storosios žarnos vėžį yra ir trečius metus Lietuvoje veikianti profilaktikos programa, skirta 50-75 m. žmonėms. Jie kviečiami tikrintis dėl šios ligos, nors nieko blogo ir nejaučia. Profilaktiškai tikrinantis galima nustatyti arba ankstyvos stadijos vėžį, arba polipą ir jį pašalinus išvengti vėžio.

„Ši programa labai svarbi dėl to, kad iki šiol Lietuvoje daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma III ir IV stadijos. Tada iš gydymo didelių stebuklų tikėtis negali, - apgailestavo N.E.Samalavičius. - Mūsų tikslas - nustatyti I, II stadijas arba ikivėžines būkles. Pirmu atveju būtų geresnis pacientų išgyvenamumas, antru - sumažėtų storosios žarnos vėžio atvejų.

Sukaupta didelė patirtis

Lietuvos koloproktologų draugijos prezidento teigimu, šalyje plačiai taikomas pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas - chirurgija. Kokybiškai operuojama ne tik specializuotuose onkologijos centruose, bet ir didžiosiose ligoninėse. Pavyzdžiui, laparoskopinė storosios žarnos vėžio chirurgija taikoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, pradėta ir Panevėžyje.

„Tiesiosios žarnos vėžiu sergantys pacientai koncentruojami ligoninėse, kurios gali užtikrinti tarpdisciplininę komandą, t.y. kai chirurgas, chemoterapeutas ir radioterapeutas dirba kartu, - teigė N.E.Samalavičius. - Chemoterapijos vaistai naudojami tie patys, kaip ir visame pasaulyje, turime ir biologinės terapijos vaistų, o spindulinis gydymas taikomas ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir Šiauliuose, Klaipėdoje“.

VUOI gydoma apie trečdalis storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų - apie 400 kasmet. Šie skaičiai, anot profesoriaus, daro įspūdį net ir Mėjaus klinikos atstovams, nes gydymo įstaigų, kuriose būtų tokia ligonių koncentracija ir toks darbų mastas, pasaulyje nėra daug.

„Tai rodo, kad mūsų specialistai iš tiesų turi sukaupę didžiulę patirtį. Ir šioje konferencijoje lietuviai ne vien tik mokosi, bet ir dalijasi savo žiniomis“, - sakė konferencijos organizatorius.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"