„Maisto reformuliavimas yra viena iš galimybių, padedanti pasiekti sveikatai palankios mitybos tikslų“ – pažymi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.
Mitybos įtaka sveikatai
Neginčijama, kad mityba turi įtakos nutukimo, antro tipo diabeto, kraujotakos sistemos ligų, kai kurių vėžinių susirgimų, skeleto ir raumenų sistemos ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymui.
Klausimai apie maisto produktų sudėtį, valgymo įpročius gvildenami strateginiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Sąjungos dokumentuose. Kokie iššūkiai keliami mitybai, kad išvengti daugelio visuomenės sveikatos problemų Europoje?
Maisto reformuliavimas
Labai svarbu – sumažinti riebalų (ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų), druskos bei cukraus suvartojimą. Maisto reformuliavimas – vienas iš būdų pramoniniu būdu pagamintą maistą padaryti palankesniu sveikatai. Keičiant maisto produktų sudėtį labai svarbu atsižvelgti į gyventojų mitybos ypatumus, atkreipiant dėmesį tiek į atskirų gyventojų grupių (ypač jautrių grupių, pvz., vaikų) mitybą, tiek į jų mitybos įpročius.
Reformuliuotas maistas
Reformuliuoti gali ir turėtų būti įprastiniai mūsų kasdieninės mitybos produktai. Labai svarbu, kaip aiškina direktoriaus pavaduotoja S.Ščeponavičienė, kad reformuliuotas maistas turėtų panašų įprastiniam produktui skonį. Pavyzdžiui, jei druskos kiekį sumažinsime tiek, kad vartotojui skonis taps nepriimtinu, jis tiesiog to produkto nepirks. Druską galime kompensuoti kitomis skoninėmis savybėmis – pvz. pridėdami prieskoninių augalų.
Druska, anot specialistės, naudojama ir kaip konservantas, todėl tam tikrais atvejais, sumažinus druskos kiekį, gal iškilti pavojus produkto saugai (pvz., mėsos gaminiuose). Galiausiai, būtina išlaikyti kitų produkto sudedamųjų dalių, siejamų su teigiamu poveikiu sveikatai (pvz., skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų), kiekį. Taigi, maisto reformuliavimas – didelis iššūkis maisto produktų gamintojams.
Kada produktas laikomas reformuliuotu
Produktas laikomas reformuliuotu, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Reformuliuotam maistui nemažiau svarbūs ir kiti kriterijai: pakeitus maisto produkto sudėtį ir sumažinus jame riebalų, druskos ar cukraus, produktas turėtų išlaikyti įprastas ar neženkliai pasikeitusias skonines savybes (kad išliktų patrauklus vartotojui), turi būti užtikrinta maisto produkto sauga, neturėtų pasikeisti kaina, t. y ji neturėtų labai padidėti. Labai svarbu, kad reformuliuotas maisto produktas galėtų konkuruoti su įprastiniais rinkoje esančiais produktais.
Daržovės, vaisiai, net žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga reformuliuoti. Geri reformuliuoto maisto pavyzdžiai – duona, pusryčių dribsniai, mėsos gaminiai, kuriuose sumažintas druskos kiekis; gaivieji gėrimai, kuriuose sumažintas cukraus kiekis; margarinas be transriebalų; bulvių traškučiai, kuriuose sumažintas druskos ir sočiųjų riebalų kiekis.
Specialus ženklinimas - nenumatytas
Reformuliuotam maistui specialūs ženklinimo reikalavimai nenumatyti. Apie tai, kad maisto produktas yra pakeistos sudėties (reformuliuotas), pasak S. Ščeponavičienės, vartotojas galės išsiaiškinti išstudijavęs ženklinimo etiketėje pateiktą informaciją apie to produkto sudedamąsias dalis, maistingumo deklaraciją ar teiginius apie maisto produktų maistingumą.
Teisingas maisto produktų pasirinkimas, saikingas jų vartojimas – vienas iš kelių sveikesnio gyvenimo link.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą