Osteoporozės profilaktikai – ir mineralai

Lietuvoje osteoporoze – kaulų retėjimą sukeliančia liga – serga 10-12 proc. šalies gyventojų. Spalio 20-ąją pasaulyje minint Osteoporozės dieną, Lietuvos osteoporozės fondas kviečia visuomenę rūpintis ligos profilaktika kuo ankstyvesniame amžiuje. Specialistų teigimu, visuomenei senstant, šia liga sergančiųjų ir dėl to negalinčių gyventi visavertį gyvenimą kasmet tik daugėja. Todėl osteoporozės gydymui bei profilaktikai pasitelkiami vis naujesni mokslo laimėjimai medicinos ir fizioterapijos srityse.

"Kaulus stiprinti reikia nuo jaunystės – rūpintis, kad maiste būtų pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, gera hormonų veikla ir netrūktų fizinio aktyvumo, – sako Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas, prof. Vidmantas Alekna. – Yra osteoporozę lemiantys neišvengiami rizikos veiksniai, tokie kaip moteriška lytis, menopauzė, paveldėta kaulų struktūra, tačiau mitybos reguliavimas, žalingų įpročių atsisakymas priklauso tik nuo mūsų valios pastangų ir sąmoningumo". Profesoriaus nuomone, tėvai savo vaikams turėtų formuoti atitinkamus įpročius, padėsiančius ateityje sumažinti osteoporozės riziką: "Žmogui augant, jo kaulai auga ir tvirtėja iki 20–30 metų amžiaus, o vėliau kaulinis audinys palaipsniui nyksta, todėl jeigu jaunystėje nesukaupiama pakankamai kaulų masės, vėlesniame amžiuje padidėja kaulų lūžių pavojus".

Pasak prof. V. Aleknos, kadangi organizmas kalcio negamina (pasisavinamas tik su maistu), vaikai, formuojantis kaulų masei, turėtų gauti 800 mg kalcio per dieną, vėliau – 1000 mg per dieną. Nėščiosioms ir vyresnio amžiaus moterims reikėtų vartoti papildomus kalcio preparatus. Plačiai taikomos ir specialios, organizmui kalcį pasisavinti padedančios fizoterapinės procedūros.

Lietuvoje tokios procedūros su natūraliu mineralu – Poltavos bišofitu – atliekamos Druskininkų, Birštono, Palangos ir kitose sanatorijose, kai kuriose poliklinikose. Druskininkų sanatorijos "Belorus" vyr. gydytojo pavaduotojos, gydytojos Džemos Kisial teigimu, ypač gerų rezultatų pasiekiama balneologijoje (gydomosios vonios), mūsų kurortuose išgaunamą mineralinį vandenį kombinuojant su šiuo mineralu. "Bišofitas turi labai daug mineralų, ypač magnio, todėl reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina kraujotaką, stiprina raumenų tonusą ir taip padeda organizmui pasisavinti kalcį. Nors bišofitas nėra medikamentas, jis padeda pristabdyti osteoporozės procesą, – sako gydytoja. – Be to, šis mineralas stiprina imuninę sistemą".

Pirmą kartą mineralą bišofitą, susidedantį iš chloro-magnio-natrio junginio su jodu, bromu, geležimi ir kitais elementais, atrado vokiečių mokslininkas Gustavas Bišofas. Bišofite yra net 65 periodinės lentelės elementai. Pagrindinis jų – magnis – yra gyvybiškai svarbus kaulams, raumenims, širdžiai bei nervų sistemai. Būtent dėl to bišofitą imta naudoti klinikinėje reabilitacijoje, sanatoriniame-kurortiniame gydyme, fizioterapijoje, sportinėje medicinoje. Pasaulyje atrastos tik trys bišofito radymvietės, iš jų giliausias (2,5 km) ir seniausias (200 mln. m.) bei turintis platesnį gydomųjų paties mineralo savybių yra Poltavos (Ukraina) telkinys.

Gydytojos Dž. Kisial teigimu, Lietuvoje Poltavos bišofitas naudojamas jau beveik penkerius metus, nors apie jo savybes gydytojai reabilitologai žinojo ir anksčiau. "Dabar jau galime matyti šio mineralo poveikį sveikatai: kasmet pas mus atvažiuoja ne tik osteoporoze, bet ir kitomis ligomis sergantieji, kurių medžiagų apykaita sutrikusi. Pajutę procedūros efektyvumą, jie atvažiuoja pakartoti reabilitacinį gydymą", – pasakoja gydytoja.

Lietuvos osteoporozės fondo pirmininkas pastebi, kad osteoporoze sergantiesiems stiprinant kalciu kaulų masę, būtinas fizinis aktyvumas. "Tik daug judant organizmas "paima" iš kaulų mažiau kalcio, todėl vartojant kalcio turinčių produktų ar pagerinus kaulų tankį fizioterapinėmis procedūromis, bet gyvenant nejudriai, osteoporozės profilaktika nebus veiksminga", – pabrėžia prof. V. Alekna.

Kasmet pasaulyje dėl osteoporozės įvyksta apie 1,6 mln šlaunikaulio lūžių. Iki 2050 m. šis skaičius gali pasiekti nuo 4,5 iki 6,3 mln. Osteoporoze sergančios vyresnės nei 45 m. moterys ligoninėje praleidžia daugiau dienų nei dėl kitų ligų, įskaitant diabetą ir miokardo infarktą. Moterims, kurioms buvo lūžę stuburo slanksteliai, išlieka rizika patirti ir daugiau tokių lūžių. Vyrams osteoporozė pasireiškia po 70 m., bet net 1,74 karto daugiau vyrų nei moterų miršta po šlaunikaulio lūžio.