Nudegusi oda nėra nei gražu, nei sveika

Vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų - moterims, vienas trečdalis - vyrams.

Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.

Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys, primena Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento specialistai. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelis metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika. Veikiama UV spindulių odą plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinės dėmės. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.

Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių turėtų I-II odos tipo žmonės, tie, ant kurių kūno yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės.

Kaip apsisaugoti nuo UV spindulių? Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles: vengti saulės jos piko valandomis (11-15 valandomis Lietuvoje saulė aktyviausia gegužės - rugsėjo mėnesiais), nešioti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia rūbai, tuo geriau.

Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą. Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.

Kremai, losjonai

Būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose, rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės - kremu ar losjonu.

Dermatologai rekomenduoja apsauginiu kremu pasitepti 15-30 minučių prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos.

Apsauginės priemonės nuo saulės dozė apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/cm2. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo.

Vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl tepasiekiama 20-50 procentų apsaugos.

Netinkamai naudojant kremus, galima gauti dideles ultravioletinių spindulių dozes. Todėl rekomenduojama teptis kremu kas dvi valandas. O jei maudotės, gausiai prakaituojate, apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpės trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu.

Svarbu žinoti

Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) naudojamas produkto apsaugos nuo saulės nudegimų, t. y. daugiausia nuo UVB spindulių, veiksmingumo lygiui apibrėžti. Nuo saulės poveikio apsaugančių gaminių veiksmingumas, kuris nurodomas etiketėse, turėtų būti priskirtas tokioms kategorijoms: "mažas" - iki 10 SPF, "vidutinis" - 10-20 SPF, "aukštas" - 25-35 SPF, ir "labai aukštas" - 40-50 SPF.

Svarbu žinoti, kad didesnis nei 50 SPF neužtikrina didesnės normalios odos apsaugos nuo saulės nudegimų ir UVB spindulių. Jei priemonė naudojama tinkamai, vidutinės apsaugos kategorijos SPF (pavyzdžiui, SPF 15, 20 arba 25) pakanka normaliai odai apsaugoti nuo saulės nudegimų. Aukštesnės apsaugos kategorijos SPF reikalingas tik tuomet, kai naudojamas nepakankamas priemonės kiekis.

Priemonės, žymimos SPF, saugo nuo odos nudegimą sukeliančių UVB spindulių, bet nebūtinai saugo nuo odos vėžio riziką didinančios ir odos senėjimą spartinančios UVA spinduliuotės. Nuo UVA spindulių apsaugančios priemonės turi būti paženklintos specialiu ženklu, kuriame yra raidės UVA.

Apsaugos nuo saulės priemonės negali visiškai apsaugoti nuo UV spindulių ir gali būti tik viena iš papildomų apsauginių priemonių nuo saulės. Visos apsaugos nuo saulės priemonės, net ir ženklinamos užrašais "100 procentų apsauga nuo saulės" arba "visiška apsauga", praleidžia tam tikrą UV spindulių kiekį.