Nėra lavono, nėra tyrimo

Saulės spinduliai šviečia jums į akis, jau trečia diena jus kamuoja alinantis karštis. Jūs su šeima nuvykstate į Baltijos pajūrį, randate, kur pasistatyti automobilį, įsikuriate biraus ir švelnaus smėlio paplūdimyje. Laikas maudytis ir atsigaivinti. Po gero pusvalandžio vėsiame vandenyje ir žaismingų grumtynių su bangomis jūs ir jūsų šeima pasijuntate blogai. Jums visiems skauda pilvus, norisi vemti. Mažiausiam jūsų šeimos nariui, kuris maudėsi su keliais nereikšmingais nubrozdinimais ant kelio – dar blogiau. Gydytojai spėja, kad jis po 12-24 valandų gali mirti.

Mirtinas pavojus visai šalia?

Tai - visai ne išgalvotas scenarijus, o mokslininkų patvirtinta galimybė. Dėl klimato kaitos vis labiau šylanti Baltijos jūra tampa puikia vieta daugintis grėsmę keliančioms bakterijoms, remdamasi „Deutsche Welle“ rašo gazeta.pl. Esą tai tapo priežastimi, kad prie Baltijos jūros įsikūrusiose šalyse vis dažniau užfiksuojami choleros atvejai.

Vandenyje taip pat plaukioja bakterijos, galinčios sukelti karščiavimą ir kraujo užkrėtimą, galinčius net baigtis mirtimi. Globalinis klimato atšilimas veikia ne tik orus, bet ir įvairių ligų sukėlėjus Baltijos jūroje. Jau dabar vis daugiau prie jūros atostogaujančių ar gyvenančių žmonių „pasigauna“ bakterines infekcijas.

Šalia cholerą sukeliančio klasikinio choleros vibriono (Vibrio cholerae), šiltame jūros vandenyje netoli kranto veisiasi ir mirtinai pavojinga bakterija Vibrio vulnificus. Sveikam žmogui ji gali sukelti viduriavimą, vėmimą ir pilvo skausmus.

Tačiau jeigu šios bakterijos patenka į ant kūno esančias žaizdas ir pasiekia kraują arba asmens imunitetas nusilpęs, bakterija gali sukelti mirtiną grėsmę. Tuoj pat nesulaukęs medikų pagalbos ligonis gali mirti per 12-24 valandas.

Niekas nieko netiria?

VE.lt pabandė išsiaiškinti, ar Lietuvoje vykdomi tokie vandens tyrimai dėl galimybės užsikrėsti gyvybei pavojingomis ligomis.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga patvirtino, jog vandens užterštumo gyvybei pavojingomis bakterijomis tyrimai nėra vykdomi.

„Matyt užsienio mokslininkai vandenį tyrė ieškodami būtent tų konkrečių bakterijų, o tai yra išskirtinis atvejis, Lietuvoje tokie tyrimai nėra atliekami“, - teigė ji.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centre VE.lt žurnalistams pavyko sužinoti, kad tokius tyrimus savivaldybės užsakymu galėtų atlikti nebent Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras laboratorijų pajūryje neturi ir nevykdo jokių Baltijos jūros vandens tyrimų.

Aiškinamės toliau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorijos darbuotoja papasakojo, kad atliekami tik mikrobiologiniai tyrimai, pagal du numatytus parametrus – žarninių enterokokų skaičių 100 mililitrų vandens, o taip pat žarninių lazdelių skaičių 100 mililitrų vandens.

Paaiškėjo, kad kiti tyrimai, tiriantys pavojingas žmogaus gyvybei bakterijas, pagal higienos normas ir reikalavimus nėra atliekami.

Kas atsakys?

Tad natūraliai kyla klausimas, ar yra pagrindo bijoti užsikrėsti labai pavojingomis infekcijomis karštą dieną besimaudant pamėgtoje Baltijos jūroje? Ar tokiems individualiems tyrimams (ne)atlikti yra pagrindo ir argumentų? Pagaliau, ar turi išsipildyti pirmosios pastraipos scenarijus?