Medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime teigiama, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų juda nepakankamai, o tai kasmet tampa 5,3 mln. mirčių priežastimi, informuoja BBC. Tai prilygsta maždaug vienai iš 10 mirčių nuo širdies ligų, diabeto, krūties ir gaubtinės žarnos vėžio.
Anot tyrėjų, problema tokia didelė, kad į ją reiktų žvelgti kaip į pandemiją.
Pasak jų, bandant šią problemą spręsti, reikia pasitelkti naują mąstyseną: visuomenę reikia įspėti apie nejudrumo pavojus, o ne tik priminti fizinio aktyvumo naudą.
33 tyrėjų iš viso pasaulio komanda taip pat teigia, kad vyriausybėms reikia ieškoti būdų, kaip fizinį aktyvumą paversti patogesniu, prieinameniu ir saugesniu.
Suaugusiam žmogui per savaitę mankštintis rekomenduojama 150 minučių. Šį laiką galima greitai vaikščioti, važinėti dviračiu ar dirbti sode.
„Lancet“ tyrimas nustatė, kad žmonės labiau išsivysčiusiose šalyse mankštinasi mažiausiai. Nors tyrėjai pripažino, kad šalis lyginti sunku, nes būdai, kaip aktyvumą vertinti, skirtingose vietose skiriasi.
Nepaisant to, jie yra įsitikinę, kad bendra jų išvada yra teisinga.
„Artėjant 2012 metų Olimpiadai, sportas ir fizinis aktyvumas sulauks milžiniško pasaulinio dėmesio. Nors pasaulis stebės, kaip elitiniai sportininkai iš daugybės šalių varžysis įvairiose rungtyse, dauguma žiūrovų liks gana neaktyvūs“, – sakė vienas tyrimo autorių Pedro Hallalas.
„Pasaulinis iššūkis aiškus – fizinį aktyvumą paversti visuomenės sveikatos prioritetu, pagerinti sveikatą ir sumažinti ligų naštą“, – pridūrė jis.
Tačiau kiti sveikatos abejoja, ar reikėtų rūkymą lyginti su neaktyvumu.
Nors rūkymas ir nejudrumas pražudo panašų skaičių žmonių, rūkančiųjų yra daug mažiau nei nesportuojančių žmonių, tad rūkymas individui kelia didesnį pavojų.
Rašyti komentarą