Neįgaliojo statusas tarsi loterija

Ne veltui šios tarnybos darbas apipintas įvairiais gandais kaip antai "davei kyšį, gavai grupę", "sveikas kaip ridikas, o neįgaliojo pensiją gauna", "vos paeina su lazda, o pripažintas darbingu". Tokie gandai plačiai išsikeroję visuomenėje, nes tam, būkime teisingi, yra ir pagrindo - už kyšius šalyje yra baustas ne vienas specialistas ar gydytojas, siunčiantis savo pacientus į šią komisiją.

Vieniems sveikas, kitiems - ligonis

Klaipėdietė Natalija P. sveikata išties pasigirti negali - 55 - erių metų moterį kamuoja visa puokštė įvairių ligų. Moteris sunkiai vaikšto po pernai atliktos artrozės pažeisto kelio sąnario protezavimo operacijos, ją vargina širdies veiklos nepakankamumas, padidėjęs kraujo spaudimas, osteochondrozė, sveikatos problemų kelia didelis antsvoris. Natalija P. trejus metus buvo pripažinta 50 proc. darbinga ir gaudavo neįgalumo pensiją - 305 litus per mėnesį. Sunkiai vaikštančią moterį ištiko šokas, kuomet vasario mėnesį NDNT Klaipėdos pirmajame teritoriniame skyriuje komisijos ji buvo pripažinta darbinga 80 proc. ir neteko ne tik pensijos, bet ir kitų lengvatų, kurias suteikia turimas neįgaliojo statusas. "Teko "Sodrai" grąžinti ir sausio mėnesį išmokėtą pensiją. Kaip jie nemato, kad mano žmona - tikras ligonis. Atėjo į komisiją su ramentu, vos paeina, širdis nuolat streikuoja, kaip ji gali dirbti? Matyt, reikėjo kyšį duoti ir būtume gavę invalidumą. Bet nė į galvą tokia mintis nešovė, kad iš ligonės žmona staiga taps sveika",- piktinosi ligotos moters sutuoktinis Donatas P. Apie 20 metų paštininke dirbusi moteris sakė niekaip nepajėgsianti dirbti nei šio, nei kokio kito darbo. Sutuoktiniai komisijos sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), pastaroji apeliacinį skundą persiuntė respublikinės NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris, išnagrinėjęs dokumentus, patvirtino, jog klaipėdiečių kolegų sprendimas yra teisingas - Natalija P. yra 80 proc. darbinga. "Varnas varnui akies nekerta, belieka tik teisme bylinėtis, o tam neturime nei lėšų, nei sveikatos", - nusivylęs kalbėjo Donatas P.

Sulaukia daug skundų

"Kai NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus atsakymas asmens netenkina, vėl per 30 dienų terminą galima kreiptis į Ginčų komisiją. O jeigu netenkina ir komisijos sprendimas, jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ne visada žmonės žino, kokia yra skundų nagrinėjimo tvarka",- sakė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininkas Klaudijus Stanionis. Pastaruoju metu, anot pirmininko, skundų dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo yra gerokai padaugėję. Per mėnesį komisija gauna vidutiniškai 50 skundų. "Septynių narių komisijai tai nemenkas darbo krūvis. Tikėtina, kad skundų pagausėjo ir dėl ekonominės situacijos, nes žmonės nenori prarasti neįgalumo pensijos. Pavyzdžiui, 2009 metais sulaukdavome apie 30 skundų per mėnesį. Tikriname tik dokumentus, skundus pateikusių asmenų į komisiją nekviečiame. Maždaug 10-13 proc. skundų pasiteisina: visiškai arba iš dalies keičiami sprendimai dėl neįgalumo arba darbingumo nustatymo",- teigė K. Stanionis.

Ne visi ligoniai - neįgalūs

NDNT tarnyba asmens darbingumą nustato pagal tam tikrą tvarką ir kriterijus: medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus, turinčius įtakos asmens darbingumui. Respublikinės NDNT direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas teigia, kad žmonės apsirinka tikėdamiesi gauti nęįgaliojo statusą visam gyvenimui, ir kai komisija tą statusą panaikina, nebesupranta kodėl. "Negaliu išsamiau komentuoti sprendimą skundusios klaipėdietės atvejo, nes nematau dokumentų. Tačiau pagal išvardintas ligas, kuriomis moteris serga, manau, kad darbingumo lygis jai nustatytas teisingai. Juk tam ir protezuojami kelio ar klubų sąnariai, skiriamas protezo kompensavimas, reabilitacija, kad būtų mažinami neįgalumo reiškiniai, žmogus grįžtų į visavertį gyvenimą, galėtų dirbti. Kitos minėtos ligos neužtikrina neįgaliojo statuso, nes pagrindinis susirgimas - kelio sąnario artrozė - pagydyta. Aukštas kraujospūdis ar osteochondrozė - dažną kamuojančios ligos, jos yra kontroliuojamos vaistais, neįgalumas vien dėl jų neskiriamas",- teigė A. Vitkauskas. Pasak jo, žmonės po žymiai sunkesnių ligų, jas apsigydę ir nuolat vartodami vaistus, ima dirbti. "Po traumų, insultų per dvejus trejus metus atsigavę žmonės eina dirbti, žinoma, lengvesnius darbus. Arba, pavyzdžiui, šiuo metu nerasite nė vieno suaugusio neįgaliojo, sergančio bronchine astma, nes liga valdoma vaistais, kurių nebūdavo anksčiau",- pasakojo A. Vitkauskas. Pasak jo, dažnai ir patys žmonės, turintys neįgaliojo statusą, nesirūpina sveikata - nesilanko pas gydytojus, nevartoja reikiamų vaistų, kartais net kompensuojamų vaistų knygelių neturi, nesidomi reabilitacija ir po metų ateina į tarnybą pratęsti neįgaliojo statuso be jokių diagnozę patvirtinančių dokumentų. Ir kai statuso negauna, piktinasi.. "Tačiau kas sunkiai serga, tikrai lankosi pas gydytojus ir rimtai gydosi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, darosi įvairius tyrimus, konsultuojasi su specialistais",- sakė A. Vitkauskas.