Nuo 1994-ųjų Lietuvoje vykdoma Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa padėjo nustatyti nemažai dar ankstyvose šios sunkios, neretai sėkme nesibaigiančios ligos, atvejų. Tačiau ši programa būtų veiksmingesnė, naujienų agentūrai ELTA sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadovė, docentė dr. Daiva Vaitkienė, jeigu kur kas daugiau moterų apie ją žinotų ir laiku pasitikrintų savo sveikatą.
- Kur atliekama tokia patikra, ar kiekviena moteris gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio?
- Visų pirma noriu priminti, kad gimdos kaklelio vėžys išlieka lyderiu tarp onkologinių susirgimų, nusinešančių daugiausia moterų gyvybių. Tam, kad ši kraupi statistika pasikeistų, Lietuvoje pradėta įgyvendinti Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa.
Programa veikia pirminėje sveikatos priežiūros grandyje - poliklinikose. Kartą per trejus metus nemokamas tyrimas atliekamas kiekvienai moteriai, kurios amžius - nuo 25 iki 60 metų. Nors tokia patikra negali visu šimtu procentų garantuoti geros sveikatos, tačiau ji - kur kas geriau negu nieko.
Nereta moteris prisipažįsta apie programą girdėjusi, bet maniusi, kad jos veikimas pasibaigė būtent tais metais, kai ji apie tai išgirdo. Žodžiu, tuomet pasitikrinti nespėjo, o paskui manė, kad Nacionalinė programa buvo tik akcija. Kad ji tęstinė ir kad kas trejus metus moteriai būtina sveikatos patikra esą nesuprato. Ir iš viso pas gydytojus ginekologus moteris buvo tuomet, kai vaiką gimdė, o tas vaikas - jau studijas baigęs, šeimą sukūręs ir savus vaikus augina...
Žinoma, būtų kur kas patikimiau, jei citologinio tepinėlio tyrimas moteriai būtų atliekamas kasmet. Taip galėtume sumažinti klaidos tikimybę. Pasitaiko atvejų, kai moteris, tarkim, prieš metus dalyvavo programoje, tikrinosi sveikatą, ir tyrimai nieko blogo nenustatė, bet po metų ta pati moteris jau su pažengusia liga į mūsų kliniką atkeliauja gydytis.
- Tai ką tuomet tikrintojai darė, jei baisią ligą pražiopsojo?
- Patikros rezultatų tikslumo tikimybė priklauso nuo tyrėjo - ne paslaptis, visko pasitaiko: ir neatidumo, ir abejingumo savo darbui. Programa veikia, bet pagal ją dirbančių, pačios patikros kokybės kontrolės Lietuvoje tai nėra. Nesukurta sistema. Analizuoti jau po laiko, žinoma, sunku, besiaiškinant, kas iš tikrųjų buvo kaltas, kad liga tikrinant "nepamatyta". Todėl ir rekomenduojame moterims tirtis dažniau.
- Tačiau už tą "dažniau" jau tenka mokėti?
- Taip, tenka. Dar galiu pridurti, kad nė viena valstybė neinvestuoja lėšų į dažnesnį nei kartą per trejus metus moterų sveikatos patikrinimą dėl gimdos kaklelio vėžio. Lietuva šiuo požiūriu - ne išimtis.
Viskas pagaliau priklauso ir nuo pačių moterų. Yra požiūris visuomeninis, yra ir asmeninis. Jei rūpi gera savijauta, sveikata, tai asmeniškai reikia pasistengti laiku ją pasitikrinti. Verčiau kokio nebūtino pirkinio atsisakyti, bet sveikatai, vadinasi, - sau, reikia pinigų negailėti. Nes susirgus gydytis kainuoja kur kas brangiau nei laiku pasitikrinti.
- Ką tik pas mane buvo viešnia iš tolimosios Australijos. Kolegė, emigravusi prieš 20 metų iš Gruzijos, kai dabar susitikom, negailėjo gražių žodžių savo dabartinės šalies sveikatos apsaugos sistemai. Ir viešajai sunkių ligų profilaktikai. Sakė, jos pradinukas sūnelis, parėjęs iš mokyklos, perdavė mamai mokytojos palinkėjimą nesirgti bei priminė, kad reikia nueiti pas ginekologą pasitikrinti.
Beje, tokie plakatėliai su panašiais priminimais (dėl vėžinių susirgimų) Australijoje kabo kiekviename viešame moterų tualete. Pas mus tokių neteko matyti, išskyrus vaistų nuo vidurių pūtimo reklamas. Tai gal mums ir nereikia jokių priminimų, kad be reikalo nesigąsdintume visokių vėžių?
- Užsienio šalyse net bažnyčiose moterys gali iš kunigų išgirsti priminimus saugoti save ir profilaktiškai laiku pasitikrinti sveikatą. Iš tikrųjų, vaikai mokyklose irgi paraginami perduoti mamoms tokią žinią. Labai daug profilaktikai dėmesio savo veiklose užsienyje skiria įvairios nevyriausybinės moterų organizacijos.
Deja, viešieji ryšiai ta prasme pas mus ne kažin ką nuveikia. Informacijos tiek apie mūsų minimą, tiek apie kitas programas, apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, visuomenei labai trūksta.
Lietuvos piliečių (ir moterų - visuomenės didesnės dalies) švietimas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, priminimas dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų šlubuoja. Ir nemanau, kad profilaktikos reklama privalo rūpėti vien tik medikams.
Pačiai visuomenei tas klausimas turi būti labai svarbus. Kad bendromis pastangomis laiku išsiaiškintume susirgimus ir lengviau galėtume gydytis su mažesnėmis tiek materialinėmis, tiek dvasinėmis sąnaudomis. Ir su mažesnėmis Lietuvai netektimis.
- Ačiū už pokalbį.
Rašyti komentarą