Daug kas mano, kad grybus verta valgyti vien todėl, kad skanu, o organizmui jie neduoda jokios naudos. Iš tiesų yra visai ne taip. Grybuose gana daug baltymų (kai kurie nenusileidžia jautienai), bet beveik nėra riebalų, todėl grybų mėgėjai gali nesibaiminti aterosklerozės. Be to, grybuose yra medžiagos, kuri vadinasi lecitinas - ji iš kraujagyslių išvalo jau susikaupusį blogąjį cholesterolį. Renkant grybus, verta atkreipti dėmesį ne tik į skonį, bet ir jų gydomąsias savybes, pavyzdžiui:
voveraitės ir kai kurių rūšių ūmėdės neleidžia daugintis stafilokokams;
baravykai naikina žarnyno lazdeles ir Kocho lazdeles;
kazlėkuose yra medžiagos, padedančios nuo galvos skausmo. Šie grybai taip pat naudingi sergantiems podagra.
O ir vitaminų, priešingai paplitusiai nuomonei, grybuose ne taip mažai. Vitamino A daugelyje grybų - rudmėsėse, baravykuose, makavykuose, voveraitėse - ne mažiau kaip morkose. Vitamino B1 rudmėsėse, voveraitėse, baravykuose ir pievagrybiuose yra tiek pat, kiek galvijų kepenyse ir grūduose. Grybuose yra ir vitamino D (stiprina dantis ir kaulus), cinko (naudingas odai ir kraujagyslėms), sieros (stiprina plaukus ir nagus) bei kitų mikroelementų. Gražiosios lyties atstoves pradžiugins grybų anticeliulitinės savybės: juose yra daug kalio, kuris iš organizmo šalina skysčių perteklių ir neleidžia susidaryti "apelsino žievelei", bei vario, kuris suteikia audiniams elastingumo.
Renkant grybus, verta prisiminti, kad naudingų medžiagų daugiausia grybo kepurėlėje, o kotelyje vitaminų ir mikroelementų palyginti mažai. Reikia nepamiršti, kad grybai vis dėlto naudingi ne visiems, mat didelis ląstelienos kiekis apsunkina virškinimą.
Jei nesate tikri, kad rastasis grybas yra valgomas, jo geriau neimti. Daug grybautojų kliaujasi tam tikrais požymiais, pagal kuriuos neva galima nustatyti, nuodingas grybas, ar ne. Pavyzdžiui, kai kas mano, kad jeigu grybą apgraužė sraigės ar šliužai, jis yra valgomas. Bet tai netiesa, moliuskai gali maitintis šungrybiais, ir jiems nieko nenutiks.
Kai kas mano, kad įmerktas į puodą sidabrinis šaukštas pajuoduos, jei tarp grybų bus nuodingų, o svogūnas, išvirtas su šungrybiais, paruduoja. Iš tiesų nieko panašaus nevyksta, todėl geriau nerizikuoti. Beje, apsinuodyti galima ne tik šungrybiais, bet ir valgomais grybais. Todėl neverta į krepšį dėti senų grybų - juose gali būti toksinų.
Egzistuoja grybas, kuris moka vaikščioti. Tas "keliautojas" sugeba mažu greičiu nueiti nedidelius atstumus. Pavyzdžiui, per kelias dienas stebuklingas grybas gali užlipti ant kelmo.
Šviežių grybų 90 proc. sudaro vanduo.
Trumai nuo seno laikomi afrodiziakais. O dauginasi jie labai neįprastai. Šie grybai gyvena po žeme, tačiau jų savotiškas kvapas vilioja gyvūnus. Suėstų grybų sporos patenka į naujas vietas kartu su trąšomis.
Mirtinai apsinuodyti galima vienu prisėdimu suvalgius 3-4 kg raudonųjų musmirių.
Apsinuodijimas blyškiąja musmire 40 proc. atvejų baigiasi mirtimi.
Fungoterapija - gydymas grybais - taikomas sergant bronchine astma, stiprinti imunitetui ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, nuo žaizdų.
Patyrusios šeimininkės žino, kad grybai aikštingi. Kai kurie iš jų tinka marinuoti, kitiems labiau patinka plaukioti sriuboje, o dar kiti itin skanūs iškepti.
Baravykai. Iš jų verdamos skaniausios ir aromatingiausios sriubos, jie skanūs kepti, sūdyti ir marinuoti, juos galima džiovinti, naudoti padažams, užpilams.
Lepšiai ir raudonikiai. Jauni grybai tiks marinuoti, sūdyti, o senesni - sriubai ir kepti. Beje, kad sriuba būtų itin aromatinga, imkite įvairių dydžių grybus.
Voveraitės. Ryškiai geltona šelmė ypač skani tiesiai iš keptuvės. Keptos voveraitės būna traškios, saldokos. Beje, sūdyti ir marinuoti jos taip pat tinka.
Kelmučiai. Šių grybukų skonis beveik neutralus, todėl kelmučiai puikiai dera su kitais produktais. Jų galima dėti į daržovių ir mėsos ragu, iš jų ruošiami apkepai ir įdarai pyragams.
Grūzdas. Kadangi šio grybo "tvirtas charakteris", jis labiausiai tinka sūdyti ir marinuoti. O štai sriuboms grūzdai naudojami retai, ir keptuvėje jie tampa ne itin skanūs.
Pievagrybiai. Kadangi šie grybai auginami dirbtinai, jie nekaupia kenksmingų medžiagų iš aplinkos, jų nereikia apvirti. Pievagrybių dedama į salotas, iš jų gaminami užpilai, sriubos ir padažai. Dideles grybų galvutes galima įdaryti ryžiais, saldžiaisiais pipirais, krevetėmis.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą