Moterų alkoholizmas: vis daugiau alkoholio suvartoja emancipuotos moterys

Moterų tarpe itin paplitę „silpni“ gėrimai: kokteiliai, sidras, alus... Jie atrodo saugūs ir „nekalti“, jų vartojimas neribojamas. 13 proc. JAV moterų per savaitę išgeria daugiau kaip 7 alkoholio turinčius gėrimus. Probleminis alkoholio vartojimas nustatytas 48% lietuvių vyrų ir 16% moterų. Vis daugiau alkoholio suvartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios emancipuotos moterys. Dažnai išgėrinėjančios moterys priklausomomis tampa greit, per 1 – 3 metus.

Kodėl moterys vartoja alkoholį?

Moterys butelio griebiasi dėl įvairių priežasčių. Pradėti gerti gali tiek verslininkė, tiek namų šeimininkė. Apie pusė alkoholikių – vienišos moterys, našlės, išsituokusios, socialiai remtinos, neturinčios išsilavinimo. Sunkios gyvenimo situacijos, neišsprendžiamos problemos, traumos, vienatvė, netinkama profesija, draugų ar kolegų įtaka, emocinis nestabilumas – visa tai gali skatinti alkoholio vartojimą ir priklausomybės nuo jo formavimąsi.

Dauguma moterų socialiai pažeidžiamesnės negu vyrai, tad joms alkoholis tampa problemų sprendimo būdu. Riziką išsivystyti priklausomybei alkoholiui gali padidinti vaidmens (žmonos, motinos ar darbuotojos) praradimas. Niekada netekėjusios ar išsiskyrusios moterys labiau linkusios girtauti, negu ištekėjusios ar našlės. Dažnai moterys alkoholį vartoja dėl tam tikrų emocinių problemų, streso, nerimą bei nesaugumą skatinančios aplinkos.

Misūrio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, net 30% 18 – 24 metų amžiaus jaunuolių vietoj maisto renkasi alkoholį, merginos šitaip elgiasi tris kartus dažniau nei vaikinai. 36% nuo alkoholizmo besigydančių moterų turi polinkį į anoreksiją, nuo alkoholio priklausomos ir trečdalis bulimija sergančių pacienčių.

Daugelis moterų alkoholiu piktnaudžiauti pradeda menopauzės prieangyje, kuomet jaučia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Iš pradžių jos išgėrinėja norėdamos atsipalaiduoti, sumažinti stresą, įtampą, tačiau palaipsniui darosi vis sunkiau save kontroliuoti.

Girtauti dažniau pradeda moterys, kurių šeimose buvo ar yra alkoholikų. Kai kurios merginos viliasi, jog „po vestuvių viskas pasikeis“ ir tuokiasi su alkoholį pamėgusiais vyrais. Deja, tokie vyrai geria vis daugiau ir daugiau, o į bedugnę drauge tempiasi ir žmoną – taigi neturėtų stebinti, kad vidutiniškai pusė alkoholikių teigia, kad geria su kompanija ar vyru.

Kaip atskirti moterį alkoholikę

Dažniausiai nuo alkoholio priklausomomis tampa 30 – 50 metų amžiaus sulaukusios moterys. Jos dažnai geria vienos. Jei turite pažįstamą, kuri save socialiai izoliuoja nuo šeimos ir draugų, galite įtarti problemą.

Vienas iš alkoholizmo požymių - tam tikros sveikatos problemos, fiziologiniu lygiu atsiradęs potraukis alkoholiui. Pirmiausia pastebimi bendri pagirių simptomai – negalavimas, nerimas, miego sutrikimai, pykinimas ir galvos skausmas. Palaipsniui formuojasi nauji charakterio bruožai – grubumas, nervingumas, dirglumas, savanaudiškumas. Nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančios moterys kamuojamos dažnos nuotaikų kaitos, depresijos. Tolesni alkoholizmo požymiai – sumažėjęs intelektas, suprastėjusi atmintis, nuskurdusi psichika. Galų gale alkoholikės galvoje telieka mintys, kur gauti išgerti.

Moteris alkoholikė neatrodo gražiai – raudonas, dėmėtas, ištinęs veidas, nesveikas akių blizgesys, riebūs matiniai plaukai, patamsėję, krentantys dantys... Kitas žinomas ilgalaikio alkoholio vartojimo poveikis – poodinių riebalų išnykimas, dėl kurio pečiai, rankos, kojos praranda moterims būdingą formą.

Moterų alkoholikių sveikata

Moterys labiau negu vyrai rizikuoja nukentėti nuo su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Jos apsvaigsta išgėrusios mažesnį kiekį alkoholio. Taip yra todėl, kad moters organizme bendro vandens kiekio yra mažiau, negu vyro. Kadangi alkoholis vienodai pasklinda po visus kūno skysčius, moterų organizmuose jo koncentracija būna didesnė negu vyrų. Be to, moterų skrandžiuose mažiau alkoholio dehidrogenazės (specialus fermentas, neutralizuojantis į organizmą patekusį alkoholį) – tai gali prisidėti prie augančios alkoholio koncentracijos kraujyje bei su tuo susijusių padarinių. Verta paminėti ir tai, kad menstruacinio ciklo metu lytinių hormonų svyravimai gali paveikti alkoholio metabolizmo greitį.

Lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu moteris paveikia labiau negu vyrus. Moterų alkoholikių mirtingumas 50 – 100 proc. didesnis negu vyrų alkoholikų. Jos dažniau miršta dėl savižudybių, su alkoholio vartojimu susijusių nelaimingų atsitikimų, kraujotakos sutrikimų, kepenų cirozės.

Moterų alkoholikių psichinis nestabilumas gana ryškus. Jos būna tai niūrios, tai isteriškos, tai apimtos beviltiškumo. Dažnai atsiranda minčių apie savižudybę, kurias gali lydėti realus bandymas nusižudyti. Moterų alkoholinė psichozė sunkesnė negu vyrų. Moterims alkoholikėms išauga demencijos rizika - kada nors kasdieniai klausimai gali tapti neįveikiami. Jos praranda profesiją, dirba nekvalifikuota darbą ar tampa bedarbėmis.

Daugelis žino, kad apsvaigimas sužadina mieguistumą, tačiau iš tiesų jis sutrikdo vėlesnį nakties miegą. Moterims, lyginant su vyrais, alkoholis nakties miego kokybę blogina dažniau – jos miega mažiau valandų, naktį dažniau prabunda.

Daugėja įrodymų, kad alkoholis itin žalingas moterų kepenims. Joms alkoholinė kepenų liga (kepenų cirozė) išsivysto po palyginti trumpesnio girtavimo laiko bei geriant mažesniais kiekais negu vyrams.

Alkoholio vartojimas taip pat gali būti susijęs su didesne rizika susirgti krūties vėžiu – ypač lobuliarine (prasideda pieną gaminančių ląstelių epitelyje) karcinoma. Rizika nepriklauso nuo vartojamo alkoholio rūšies.

Menstruacijų sutrikimai (skausmingos mėnesinės, gausus kraujavimas, priešmenstruacinis diskomfortas, nereguliarios ar išnykusios mėnesinės) susiję su lėtiniu alkoholizmu. Šie sutrikimai gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui. Be to, nuolatinis alkoholinių gėrimų vartojimas gali paankstinti menopauzę.

Apsvaigusios nuo alkoholio moterys nesirūpina lytinių organų higiena, užsiiminėja lytiniais santykiais net su nepažįstamais asmenimis, neretai užsikrečia lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Alkoholizmo lydimas paleistuvavimas tampa šeimos iširimo priežastimi.

Lytinių liaukų funkcijas išlaiko tik 10 proc. alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Moterų alkoholikiuų kiaušidžių audinys palaipsniui perauga į riebalinį, dėl to prarandamas vaisingumas, o oocitų mutacijos veda prie persileidimų, ligotų vaikų ar negyvagimių. Dėl kiaušidžių funkcijos mažėjimo pradeda dominuoti vyriškų hormonų gamyba, vystosi hiperandrogenizmas – mažėja poodinių riebalų, netenkama svorio, ant krūtinės, kojų, sėdmenų bei nugaros auga plaukai, netgi pradeda želti ūsai ir barzda. Nuolat alkoholinius gėrimus vartojančioms moterims mažėja lytinis potraukis, gali atsirasti frigidiškumas.

Įvairūs lytinių organų uždegimai – dažnas reiškinys tarp moterų alkoholikių. Ligas dar labiau komplikuoja tai, kad apsvaigusios moterys nejaučia skausmo ir laiku nesikreipia į gydytojus. Tuo tarpu gimdos bei priedinių organų uždegimai progresuoja, vystosi komplikacijos.

Daugelis pastojusių alkoholikių iš pradžių net nepastebi, kad laukiasi. Dalis darosi abortus ar bando išprovokuoti persileidimą. Alkoholikių vaikai dažnai gimsta ligoti – protiškai atsilikę, sergantys širdies ligomis, be rankų ar kojų, turintys stuburo išvaržas, tokias deformacijas kaip „vilko gomurys“ ar „kiškio lūpa“. Kūdikis jau gali būti priklausomas nuo alkoholio ir gimti turėdamas abstinencijos sindromą, kuriam būdingas labai sunkus smegenų pažeidimas.

Kaip padėti nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančiai moteriai

Moterys alkoholikės į gydytojus kreipaisi rečiau negu vyrai. Jos nenori atskleisti savo bėdų, kadangi bijo visuomenės pajuokos ir niekinimo. Moterų alkoholizmą gaubia mitai ir stereotipai, tad jos kiek įmanoma slepia savo girtuokliavimą, vengia kontaktų su gydytojais. Tačiau reikia suprasti, kad pirmasis žingsnis norint gauti pagalbą – suvokti, kad turite problemą. Alkoholikams labai svarbus šeimos, artimųjų palaikymas. Tarp baigusių gydymą moterų abstinencija šiek tiek dažnesnė, negu tarp vyrų.