Misija (ne)įmanoma – sulaukti gydytojo konsultacijos

Į tokią visai neseniai pateko bemaž 40 pacientų, vienu metu užregistruotų pas traumatologą. Kartą ar du per savaitę iš Klaipėdos atvykstantis specialistas Arnoldas Rudokas tądien darbavosi iki 21 valandos. Kas spėję prisėsti, o kas ramentais nuramstę sienas galiausiai savo vizito pas gydytoją sulaukė, tačiau kitam kartui kantrybės neliko.

Pacientai piktinasi, jog ligoninėje vis "nesureguliuojama“ tvarka, kuri panaikintų grūstis prie kabinetų. Tačiau ligoninės vadovė A. Grikšienė apgailestauja, kad iš vienos darbovietės į kitą lakstantys ir iki išnaktų dirbantys specialistai yra ligoninių reformavimo pasekmė.

Pacientų "kryžiaus keliai“

"Noriu pasidalinti mintimis, kokius "kryžiaus kelius“ turi praeiti ligoniai Gargždų ligoninėje, kol patenka pas reikiamą gydytoją. Pirmiausia užsiregistruoji pas šeimos gydytoją. Po savaitės patenki pas ją (jį). Jei ligą gydyti ne jo kompetencijoje, siunčia pas kitą gydytoją. Šiuo konkrečiu atveju – pas chirurgą. Ten vėl lauki, iš kur esi siunčiamas į rentgeno kabinetą. Ten atsimuši į uždarytas duris. Darbo metas, tačiau ant durų jokios žinutės, kada dirbs. Maždaug už pusės valandos pasirodo rentgeno darbuotoja. Dar lauki 15 min., kol tvarkoma aparatūra.

Atlikus rentgeną vėl grįžti pas tą patį chirurgą. Ten tavo eilė praėjusi, laukia nauji ligoniai. Darbo laikas eina į pabaigą. Niekas nesiruošia užleisti eilės. Niekaip nesiseka įrodyti, kad buvau rentgene, nes įrodymo (nuotraukos), dabar į rankas neduoda. Ačiū Dievui, suspėjau! Chirurgė nuotraukos beveik nekomentavo, tik pasakė, kad kitą savaitę (trečiadienį) iš Klaipėdos atvažiuos traumatologas, jis ir pažiūrės. Vėl laukiu savaitę. Skausmas ne atlėgsta, o stiprėja.

Gavau taloną 15 valandai. Prie Priėmimo skyriaus, ilgame koridoriuje, pilna žmonių. Supratau, kad visi turi talonus 15 valandai. Laukiančiųjų buvo per tris dešimtis. Paskaičiavau, kad man ateis eilė už 4-5 val. Bloga pasidarė, o dar tas kosulys. Atsisėsti visiems neužtenka vietos. Jaunesnieji arba kas turėjo sveikas kojas stovėjo, kiti – su ramentais, dar kiti – ant ratukų, treti – palaikomi lydinčiųjų. Seniai tokį vaizdą buvau matęs. (...) Mane apžiūrėjo apie 20 val. Man pradėjus dėstyti apie savo negalavimus, gydytojas iškart pertraukė sakydamas: "Kalbėk nusirenginėdamas, man svarbi kiekviena minutė, matei, kiek dar laukiančių, reikia ir man pailsėti, nes dirbu nuo vakar ryto.“ Vadinasi, gydytojas be perstojo dirba pusantros paros.

Komentarai, manau, čia nereikalingi. Pirmą kartą savo gyvenime išgirdau, kad ne tik pacientas skundžiasi savo gydytojui, bet ir gydytojas ligoniui. Taip ir norėjosi pasakyti: "Gydytojau, atsikąsk tiek, kiek apžioji“, tačiau susilaikiau – "gali nugydyti“, pamaniau. Po manęs dar laukė 7 pacientai. Vadinasi, paskutinis buvo apžiūrėtas po 21 valandos. O buvo ligonių ir iš tokių kaimų, kaip Daukšaičiai ir kt.“, – taip skamba ištraukos iš gargždiškio E. Srėbaliaus laiško.

Pasipiktinęs lietuviška gydymo sistema jis teigė norintis išsiaiškinti, ar neįmanoma įvesti bent kiek žmogiškesnės tvarkos.

Pacientai renkasi Gargždus

Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Alma Grikšienė patikino, kad tokios situacijos ligoninės koridoriuose yra vienetinės. Dažniausiai traumatologo konsultacijų atvykimo dieną prireikia maždaug dvidešimčiai pacientų.

"Traumatologas Arnoldas Rudokas į Gargždus atvyksta vieną arba du kartus per savaitę. Šįsyk jis teatvyko vieną kartą, todėl ir susidarė tokia pacientų eilė. Gydytojas dirba Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, todėl mes turime derintis prie jo pagrindinio darbo. A. Rudokas yra geras specialistas, todėl prie jo durų pacientų visada yra daug. Svarstėme, kad būtų galima išduoti atskirus talonus, tačiau taip eilė nusitęstų porą mėnesių ir nepatenkintų pacientų būtų daugiau. Dabar visi norintys apžiūrimi kas savaitę, nors ir turi ilgai laukti“, – teigė A. Grikšienė.

---

Ligoninės vadovė akcentavo, kad siuntimas traumatologo konsultacijai galioja bet kurioje gydymo įstaigoje ir bet kuriame Lietuvos mieste, todėl paciento teisė rinktis.

"Gargždų ligoninėje turėti traumatologą nėra privalu, tačiau matydami tam poreikį jau daug metų puse etato esame įdarbinę tokį specialistą. Taip patogiau pacientams, nes nereikia važiuoti į Klaipėda, gaišinti artimųjų. Be to, ten nuvykę ne ką teišlošia – pralaukę eilėje žmonės dažniausiai nustemba išvydę tą patį gydytoją A. Rudoką“, – sakė A. Grikšienė.

Viliasi įdarbinti antrą specialistą

Susisiekus su pačiu gydytoju A. Rudoku šis patvirtino, kad Gargžduose prie kabineto besibūriuojančių pacientų visada būna daugybė.

"Kiek žmonių yra, tiek visada ir apžiūriu. Žinoma, dirbant dviejose darbovietėse tenka nemažas krūvis. Tai nėra pats lengviausias variantas dirbti, bet nusiskundimų neturiu“, – kalbėjo gydytojas. Jam pacientai taip pat nežeria priekaištų dėl eilių laukiamajame.

Komentuodama praėjusio trečiadienio situaciją ligoninėje vadovė A. Grikšienė atkreipė dėmesį, jog visi laukę pacientai buvo apžiūrėti, todėl gydytojui dar ir padėkoti reikėtų, jog pasibaigus darbo valandoms toliau tęsė apžiūrą.

Pagal ligoninėje vedamus statistinius duomenis rugsėjo mėnesį pas gydytoją A. Rudoką apsilankė 84 pacientai, o spalį – 66.

"Realiai gydytojas per valandą gali apžiūrėti 4 pacientus, šis apžiūri dvigubai daugiau ir visus priima atvykimo dieną. Be to, registratūros darbuotojos žmones įspėja, jog reikės laukti ir pataria neskubėti ateiti lygiai 15 valandą“, – sakė ligoninės vyr. gydytoja.

Ji apgailestavo, kad kol kas nerandama alternatyvos ir geresnėms laukiančiųjų sąlygoms tenkinti. Nors popiet ligoninėje nemažai laisvų kabinetų, dauguma jų yra itin maži ir neturi pagalbinės patalpos. Traumatologiniam kabinetui esti atitinkami reikalavimai. Vienoje vietoje turi būti bent dvi atskiros erdvės – pacientui konsultuoti, pertvėrimams ir kitoms procedūroms atlikti.

"Suprantame, kad dabartinis koridorius per mažas, kai susidaro tokia pacientų eilė. Turime mintį kitais metais įdarbinti dar vieną traumatologą, tačiau visų pirma palauksime, kaip baigsis šie "nureformuotos“ ligoninės metai. Dirbant dviem traumatologams sumažėtų eilės ir neliktų grūsčių“, – vylėsi A. Grikšienė.

"Banga"