Mažos širdelės priešai dažniausiai sutramdomi

Daugumai vaikų - apie 70-99 procentus bet kokio amžiaus laikotarpiu galima išgirsti širdies ūžesį, tačiau tik 1 procentas jų serga širdies ligomis. Labai svarbu jas diagnozuoti iki atsiras klinikinių sudėtingų širdies ydų požymių. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba patyrusi neonatologų ir vaikų kardiologo komanda, o iškilus būtinybei naujagimis išlydimas į Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrą, kur jam taikomas chirurginis gydymas. Pakalbinome mamas, kaip mažos jų vaikelių širdutės kovoja už gyvenimą, ir gydytojus, kaip galima ligoniukams padėti.

"Niekada nepasidaviau nevilčiai"

"Kai ką tik gimusį sūnelį, kuris svėrė 4 kilogramus, gydytoja paguldė man ant krūtinės, patikino, kad jis visiškai sveikas. Tačiau perkelta į palatą pastebėjau, kad kūdikis sunkiai kvėpuoja, nenori žįsti. Kai jis pateko į reanimaciją, paaiškėjo, kad turi retą ir sunkią ydą - kairės širdies hipoplazijos sindromą, tai yra, kairė širdelės pusė neišsivysčiusi. Jaučiausi it kūju per galvą gavusi ir kurį laiką negalėjau tuo patikėti", - sakė jauna mama Milda.

Santariškių klinikų širdies chirurgijos centre buvo pasakyta, jog kol kas su tokia diagnoze nė vienas vaikas neišgyveno, ir tėvai turėjo nuspręsti, ar verta sūnelį operuoti, juolab kad širdies yda neištaisoma, galima tik pratęsti jo gyvenimą savaitei ar keliems metams, ir, jeigu oparaciją ištvers, jo laukia dar ne viena operacija. Beje, tokiems ligoniams operacijos Lietuvoje buvo atliekamos neseniai, nuo 1992 metų.

NERYŠKŪS. "Kartais įgimtos širdies ydos išryškėja ne iš karto, todėl tėvai turi stebėti, kaip kūdikis valgo, ar nebūna nuolat pavargęs, ar ne per dažnai kvėpuoja", - sakė gydytoja, vaikų kardiologė Aldona Bartkevičienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Po 5 parų vaikas buvo operuotas, o po 3 mėnesių buvo išleistas namo ruoštis antrajai operacijai, kuri buvo atlikta po 8 mėnesių. Antroji operacija praėjo lengviau, o po 4-osios jau pradėjau netikėti pesimistinėmis prognozėmis. Berniukas augo, dar prieš 4 operaciją išleidome į vaikų darželį, neįgaliukų grupę, kur buvo labai gera priežiūra ir buvo tik 7 vaikai. Tadukas sirgdavo, bet su pagrindine jo liga susigyvenome ir nebežiūrėjome kaip į neįveikiamą galvažudį slibiną. Vaikas buvo itin nuovokus, kurį laiką po operacijos vaikščiojo su iš šonų išvestais drenais, iš kūnelio jais tekėjo skysčiai, ir jis labai prisižiūrėjo, o drenukus vadino "tašiukais", - pasakojo mama. Ji norėjo pasakyti kitiems tėveliams, auginantiems vaikus su širdies ydomis, jog nereikia pasiduoti nevilčiai, galvoti: "O kas būtų, jeigu būtų", - kiekvienas atvejis unikalus kaip ir gyvenimo istorija.

Šiandien Tadukui 8 metai, jis nori užaugęs būti arba virtuvės šefu, arba rašytoju, ir jau rašo apsakymus. Ilgi mėnesiai, praleisti ligoninėje, davė ir naudos: rašyti raides vaikas išmoko būdamas 4 metų, o per "skaipą" su artimaisiais galėjo kalbėtis dar būdamas trejų.

"Tadukas yra jautresnis, bet mokosi labai gerai, klasėje yra aukščiausio ūgio. Jis pats jaučia, kada reikia nustoti sportuoti ir prigulti pailsėti, turi gerą apetitą. Groja gitara, ruošiasi lankyti muzikos mokyklą. Tadukas labai gerai sutaria su kitais vaikais, sveikais ir ligoniukais, ir turinčiais Dauno sindromą - priima žmogutį tokį, koks yra. Kai ateina mano mobiliojo telefono sąskaita, sužinau, kad Tadukas priskambino ir paaukojo telefonu nemažai litų, išgirdęs apie akcijas, kurios rengiamos, idant būtų galima surinkti pinigėlių kitiems ligoniukams operuoti ar gydyti. Aš drąsiai galiu pasakyti, kad nematau jokio savo vaiko neįgalumo. Tiesa, kasdien geriam vaistus, dažnai apsilankome pas šeimos gydytoją ar kardiologą. Beje, gydytojai galime skambinti bet kada, net naktį", - sakė Milda, šiandien bendraujanti su dviem merginomis iš Amerikos, kurios, turėdamos tokią pat širdies ydą, kaip ir Tadukas, sulaukė 23 metų ir gyvena visavertį gyvenimą.

Kartais ydos slepiasi

"Gana dažnai girdisi vaikų širdies ūžesys, tačiau dažniausiai jis yra funkcinis ir nėra jokių širdies struktūrinių pokyčių, - tai susiję su augančio mažylio normaliais širdies kraujagyslių ypatumais, o ne su įgimtomis širdies ydomis. Tokie vaikai yra sveiki, gali sportuoti. Šeimos gydytojai įvertina širdies ūžesio pobūdį ir, įtarę širdies ydą arba neaiškiais atvejais, pataria konsultuotis su vaikų kardiologu bei atlikti išsamesnius - širdies elektrokardiografijos, echokardiografijos ir rentgenologinius - tyrimus", - sakė medicinos mokslų daktarė, Klaipėdos universitetinės ligoninės vaikų kardiologė ir Klaipėdos universiteto lektorė Aldona Bartkevičienė, pasidžiaugusi, jog ši ligoninė suteikia retą galimybę Lietuvoje - iš karto po gimimo, išgirdus širdies ūžesį ar įtarus širdies ydą, naujagimių širdies veiklą tiria kardiologas.

Pasak gydytojos, iš 1 000 per metus gimusių naujagimių 8 diagnozuojama širdies yda. Klaipėdoje per metus gimsta 3-3,5 tūkst. naujagimių, ir 25-30 jų taip pat diagnozuojama ši liga. Kai kuriais atvejais klinikiniai simptomai išryškėja pirmąją gyvenimo parą, pirmąją savaitę, mėnesį, o kartais ir vėliau.

Įgimtos ydos

Įgimta širdies yda - tai anatominiai (struktūriniai) širdies pakitimai, trikdantys kraujotaką. Įgimtos ydos skirstomos į mėlynąsias, arba cianotines, ydas, kai "mėlynas", neprisotintas deguonimi kraujas patenka į sisteminę kraujotaką, todėl kūnelis įgauna melsvą atspalvį, ir - į nemėlynąsias ydas. Šioms būdingi pertvarų defektai, vožtuvų susiaurėjimai ar nesandarumai.

Dar kita ligų grupė - tai kritinės, gyvybei pavojingos ydos, dėl kurių vos gimusį vaiką reikia skubiai operuoti. Tai - stambiųjų kraujagyslių transpozicija, kritinė aortos koarktacija, vožtuvų atrezija(nebuvimas), kairiosios ir dešiniosios širdies hipoplazijos sindromai.

"Vaisiaus ir naujagimio kraujotaka skiriasi. Yra kelios jungtys, reikalingos vaisiaus kraujotakai iki gimimo - tai atviras arterinis latakas - funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plautinio kamieno, kuris užsidaro pirmomis gyvenimo paromis. Štai šis latakas ir lemia naujagimio kraujotaką sunkių, kritinių, turint pavojingų gyvybei širdies ydų. Užsidarius šiam latakui, jei naujagimis serga sudėtinga širdies yda, išryškėja širdies nepakankamumo požymiai: jis nustoja valgyti, pradeda dažnai kvėpuoti, dejuoti, pakinta jo odos spalva - tampa blyškus ar melsvas", - sakė specialistė.

Kita jungtis - tai atvira ovalinė anga, kuri, vaikui gimus, dažniausiai užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau kartais išlieka atvira ilgesnį laiką ir netrikdo kraujotakos. Todėl tėveliai, kurių vaikučiams nustatoma išlikusi atviroji ovalinė anga, neturėtų nerimauti, juo labiau kad 30 proc. suaugusių žmonių yra išlikusi ta ovalinė anga.

Kita vertus, tokį vaiką reikia stebėti dėl galimo prieširdžių pertvaros defekto - patologinės angos prieširdžių pertvaroje centrinėje, viršutinėje arba apatinėje pertvaros dalyje, trikdančios kūdikio kraujotaką. Vaikui augant, šios angos (defekto) dydis taip pat gali kisti, anga gali didėti ir sutrikdyti kraujotaką, todėl tokie ligoniukai yra operuojami. Taip pat anga gali mažėti, ir 4-39 procentų vaikų bėda susitvarko savaime. Dažniausiai tai įvyksta iki sulaukia 3 metų.

Kai medikų komanda diagnozuoja sudėtingą širdies ydą, naujagimis iš Klaipėdos universitetinės ligoninės transportuojamas į Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrą, kur jam taikomas chirurginis gydymas, vaistais (prostaglandinais) palaikant atvirą arterinį lataką, - ir tai yra labai svarbu, gelbstint gyvybę bei stabilizuojant būklę.

Anot gydytojos, labai svarbu diagnozuoti ydą kuo anksčiau, kol ligos klinikiniai požymiai nėra tokie ryškūs, kad galima būtų saugiau naujagimį transportuoti į Vilnių ir sumažinti pooperacinių komplikacijų tikimybę.

Priežastys

"Įgimtų širdies ydų priežastys kartais yra įvairios: genetinės, kai tėvai ar vienas iš tėvų bei artimų giminaičių serga įgimta širdies yda. Svarbus aplinkos poveikis, motinos persirgta infekcija- raudonukė, diabetas, virusinė infekcija, gripas, joje glūdintys lėtiniai infekcijos židiniai, motinos rūkymas ir alkoholio bei kai kurių medikamentų vartojimas", - sakė vaikų kardiologė.

Kartais naujagimiams, sergantiems net ir sunkia širdies yda, pirmomis gyvenimo paromis gali nebūti ryškių ligos požymių. Šie būna nežymūs, tad tėvams svarbu juos pastebėti. Tokie naujagimiai gali dažniau kvėpuoti, valgydami ilsėtis, yra blyškesni ar melsvesni, jiems šąla galūnės. Tokiu atveju tėvams rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips naujagimį kardiologo konsultacijai. Taip pat kai kurios širdies ydos pasireiškia vėlesniame amžiuje. Todėl tėvams svarbu atkreipti dėmesį į minėtus simptomus.

"Vis daugėja vaikų, sergančių arterine hipertenzija, kurią lemia daugelis priežasčių - nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikis stresas, kai vaikai priversti konkuruoti dar mokykloje ir stengiasi viską atlikti geriausiai, dienos rėžimo nesilaikymas, genetinis polinkis sirgti hipertenzija. Prieš dvejus metus net naujagimiui buvo diagnozuota sunki arterinė hipertenzija, tiesa, susijusi su antinksčių patologija", - sakė gydytoja A. Bartkevičienė.

Pasak medikės, vaikus labai retais gali ištikti ir, atrodo, tik suaugusiems būdingas miokardo infarktas, kurio priežastys vaikystėje yra įvairios. Miokardo infarktas įvyksta dėl įgimtos širdies vainikinių kraujagyslių anomalijos, retesnės priežastys - vainikinių kraujagyslių aneurizma(išsiplėtimas). Tai įvyksta persirgus Kawasaki liga, ankstyva ateroskleroze, šeimynine hipercholesterinemija, kai kuriomis krešėjimo sistemos ligomis, kaip antai protrombino genų mutacija. Medicininėje literatūroje aprašyti ir trauminiai miokardo infarktai, atsiradę po krūtinės ląstos traumos.