Širdis sušlubavo prispausta stuburo
Juliją Gedrimienę krūtinės angina užklupo bibliotekoje, kai ramiai sėdėjusi moteris laukė dukters, kol ši pasikeis knygas. „Staiga skausmas spustelėjo širdelę ir ėmė stipriai drebėti rankos, norėjau jas sustabdyti, bet neįstengiau“, – mena moteris.
Negaišdama laiko pravėrė medikų duris. Gydytojas, uždėjęs vieną ranką širdies plote, kitą – ant nugaros ir stipriai spustelėjęs, ištarė: „Jūsų stuburas visiškai sudarkytas“.
Vėliau teko atlikti ne vieną tyrimą, kol buvo patvirtinta ligos diagnozė. „Pokario vaikų iškrypęs stuburas – dažna problema, – įsitikinusi moteris. – Niekas tada nesirūpino mūsų taisyklinga laikysena. Stalai ir suolai buvo aukšti, maži rašydavome persikreipę. Neretai tokio „rašytojo“ tik nosies galas kyšodavo virš stalo. Visos blogybės, apie kurias jaunystėje nesusimąstome, atėjus laikui, grįžta atgal su pasekmėmis“.
Ėmė „šokinėti“ kraujo spaudimas: ryte normalus, vakare – jau peržengęs leistiną ribą, arba atvirkščiai.
„Įsigijau kraujo spaudimui skirtą matavimo aparatą, gydytoja išrašė vaistų. Reguliariai lankausi pas akių ligų specialistus. Mama sirgo glaukoma – liga, kuriai būdingas aukštas akispūdis, liga paveldima, tai gal padidėjęs akispūdis mėgsta draugiją?“ – bando atspėti padidėjusio kraujospūdžio priežastį moteris.
Optimizmo semiasi iš pomėgių
Ponia Julija nelaiko savęs dideliu ligoniu. „Net ir gydytoja patvirtino, kad optimistai, priešingai nei pesimistai, ir sveiksta greičiau, ir juos gydyti lengviau. Man jeigu ir sako, kad kas blogai, aš tvirtai tikiu, kad viskas baigsis gerai, – tvirtina moteris. – Maža nuolat sirgau bronchitu, vėliau net inhaliatorių tekdavo su savimi nešiotis – į drauges piršosi bronchinė astma. Porą metų padraugavome ir astmos kaip nebūta – kur dingo liga, negaliu pasakyti.“
Optimizmo moteris semiasi iš širdžiai mielų pomėgių.
„Dainą mėgau nuo vaikystės, – sako ponia Julija, – mokykloje dainavau chore, įstojusi į institutą taip pat įsiliejau į dainą mėgstančiųjų būrį. Vėliau pravėriau kultūros namų duris, įsidarbinusi gamykloje irgi nepamiršau dainos. Pertrauką padariau išėjusi į užtarnautą poilsį, tačiau jau per pirmąją pažintį su širdininkais buvau įsprausta į dainuojančiųjų gretas: atėjau kaip tik tada, kai vyko repeticija.
Kartu su likimo draugais dainuoju daugiau nei dešimt metų. Ir namuose dainą, kad ir drabužius lygindama, dažnai užtraukiu – ko nepadainuoti, kai gera nuotaika?“.
Kitas ponios Julijos pomėgis, kuriuo, anot moters, užkrėtusi ir savo vyrą – knygos. Jomis nukrautos visos lentynos.
„Savos jau seniai perskaitytos, – mosteli ranka knygų pusėn moteris. – Tenka varstyti bibliotekos duris. Labai mėgstu detektyvus, o jei knyga išversta iš rusių kalbos į lietuvių, būtinai perskaitau ir originalą.“
Nuo užmaršumo ponia Julija ginasi lavindama atmintį. „Smegenis būtina mankštinti, – tvirtai sako moteris. – Geriausias būdas tai daryti – spręsti kryžiažodžius.“
Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"
Rašyti komentarą