Lietuvoje tvyro streso kvapas

Nešvaraus kūno kvapas nuotaiką dažnokai sugadina šeimos gydytojai Birutei Jankuvienei. Ypač esą nemalonu, kai nešvarus žmogus apsipurškia kvepalais.

Kartais sulaukus tokio paciento tenka atidarinėti langus, vėdinti patalpas.

Sulaukusi nemalonų kvapą skleidžiančio paciento, gydytoja savo nepasitenkinimo neslepia - išsako, kad reikia praustis, gerbti vieniems kitus ir negadinti blogu kvapu aplinkiniams nuotaikos.

"Pacientui suprantama kalba pasakau, kad ir kitam bus nemalonu ateiti į smirdintį kabinetą, o man reikės visą dieną jame dirbti", - neslėpė pokalbininkė.

Nešvaros kvapas - nebūtinai amžiaus rodiklis: nepaisant to, kad su amžiumi prisižiūrėti tampa vis sunkiau - dėl šlapimo nelaikymo ar kitų negalių - dažniau prastą kvapą skleidžia praustis nemėgstantys jaunuoliai nei senyvi žmonės. Kartais 80-mečiai, atvykę iš kaimų, dvelkia malonia švara ir atrodo, kad tai nuima nuo jų net 30 metų naštą, - pasakojo B. Jankuvienė.

"Žmogus kartais nesupranta, kodėl kolega nenori su juo kalbėtis, suka nosį, vengia būti arčiau, šalinasi jo didesniame sambūryje. Jis turėtų pagalvoti, jog galbūt nuo jo sklinda netinkamas kvapas. O moterims dažnai nuo jo prasideda migrenos priepuoliai", - pasakojo B. Jankuvienė ir pabrėžė, kad kvapas gamtoje itin svarbus - juo paremtas gyvūnijos poravimasis. Kita vertus, pagal kvapą mus suranda erkės, dėlės, uodai.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Angelė Razgienė susidūrė su ta pačia problema - po kai kurių ligonių vizito tenka vėdinti patalpas. Bet taip būna vis rečiau.

Kvapus toleruoja

Psichiatras Aleksandras Slatvickis prisimena, kaip prieš daugelį metų teko asistuoti operacinėje - ten tvyrojęs pūlių kvapas galėjo net "užmušti".

"Tačiau mes dirbame medicinoje, o tai ne vien baltas chalatas, ne kvepalų degustavimas... Kvapams jautrus žmogus negali dirbti medicinoje - o tai turi paaiškėti per keletą pirmų mokslo mėnesių. Juk vien formalino kvapas ką reiškia. Kita vertus, pageidautina, kad pas gydytoją einantis pacientas nusipraustų", - sakė psichiatras ir pridūrė, kad jo paties neerzina tai, kad pacientas smirdi prakaitu.

Anot jo, pasikeitęs žmogaus kvapas jam, kaip profesionalui, yra pirmas signalas, kad kažkas ne taip, galbūt tai pirmas ligos požymis. Todėl gydytojo pareiga būtų paskirti papildomus tyrimus ir išsiaiškinti.

O priminti pacientui apie asmens higieną, kaip ligų profilaktikos priemonę, esanti šeimos gydytojo pareiga.

Lietuviai kvepia stresu

Gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris informavo, jog prakaitavimas gali padidėti esant skydliaukės hormonų pertekliui ar nutukimui. Tais atvejais prakaitavimas padidėja visame kūne, bet prakaito kvapas nesikeičia. Esant cukraligės komplikacijoms labiau prakaituoja pažastų sritis, mažiau - kojos; kvapas gali keistis.

Prakaito kvapas gali keistis sergant kai kuriomis kepenų ligomis, inkstų funkcijos nepakankamumu.

"Pagal kvapą ligos nėra nustatomos, nors pasaulio paramedicinoje būta įdomių bandymų. Teigiama, kad pagal žmogaus kvapą galima įtarti jį sergant vėžiu. Tuo tikslu buvo treniruojami šunys, nes jų uoslė daug stipresnė už žmogaus", - pasakojo A. Levingeris.

Endokrinologo pastebėjimu, labai nevalyvų žmonių nebėra, o kartais nuo jų sklindantis kvapas jo neerzina.

"Nors būna, - juokiasi, - kai turiu pažiūrėti paciento kojas, šis kartais sako, jog vieną koją plovė, kitos - ne".

Anot pokalbininko, kvapai yra tokie svarbūs, kad pagal juos būtų galima nustatyti net hormonų kiekį kraujuje. Kai kurie specifiniai kvapai priklauso nuo hormono oksitocino, vyrams - nuo testoterono kiekio.

"Moterys yra jautrus padaras, jei jos nori pratęsti giminę - užuodžia. Tai veikia pasąmonės lygmeniu", - pasakojo endokrinologas.

Kai kurie grįžę iš užsienio žmonės prasitaria, esą nemaloniai nustemba, kai viešoje vietoje pajunta nuo lietuvaičių sklindantį prakaito kvapą.

A. Levingeris ir tai gali paaiškinti: "Stresas turi kvapą. O pas mus streso lygis aukštesnis nei užsienyje."

Gyventi galima

"Prakaitavimas - normali organizmo reakcija į išorinius ar vidinius dirgiklius. Todėl jis negali sukelti jokios odos ligos. Bet jei žmogus nesilaiko higienos, nesiprausia, nenaudoja muilo, tai odoje gyvenančios bakterijos, gavusios puikią terpę, pradeda daugintis ir gali sukelti infekcines odos ligas", - paaiškino gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.

Anot gydytojos, jei žmogus skleidžia aštresnį specifinį kvapą, nereikia kaltinti, esą jis nesiprausia, - tai gali būti dėl ligos ar suvalgyto specifinio maisto.

J. Česienė prisipažino, kad paciento higienos stoka visada erzina.

"Erzina ir tai, kad perlenkiama lazda pernelyg puošiantis, kvėpinantis. Juk tas kvepalų tvaikas kartais neišsisklaido pusę dienos. Bet gyventi dėl tokių problemų galima", - šypsojosi gydytoja.

Kas dar erzina gydytojus

B. Jankuvienė: "Mane dar erzina pacientų nedisciplinuotumas: kai ateina į gydymo įstaigą nesiregistravę, nepaskambinę, tiesiog ėjo pro šalį ir užsuko. Jie nesuvokia, kad gydytojas planuoja savo laiką. Dar nepatinka, kai pacientai nevykdo rekomendacijų. Tiek įdedi širdies aiškindamas, visą patirtį, širdį atiduodi, o ateina kitąsyk - ir vėl tas pats, net blogiau".

A. Razgienė: "Nepatinka nedisciplinuotumas. Užsirašo vienai dienai, o ateina anksčiau, kelia triukšmą, nesilaiko talonuose nurodyto laiko. Neseniai buvo šokas - baigusi priėmimą, turiu bėgti pas ligonį į namus, o pas mane dar du žmonės su šeimom ateina. Šeši žmonės už durų. Kiti užbėga tik paprašyti kompensuojamųjų vaistų, bet juk tam reikia ligonių apskaitos lapo, viską turime fiksuoti, o žmonės nesupranta. Arba prašo išrašyti kokį nors kompensuojamą vaistą, o tas vaistas kompensuojamas sergant kita liga arba tik vaikams. Kiti pabaigia vartoti vaistus ir susizgrimba, kad reikia pas gydytoją. Ateina nežiūrėdami, ar galima pas jį tą dieną patekti, ar ne.

Blogai, kad senų žmonių į gydymo įstaigą niekas nepalydi. Šie nesiorientuoja, kur reikia eiti tyrimų, patys neapsiauna, neapsirengia.

Labai erzina telefoniniai skambučiai: ateina į kabinetą ir pradeda kalbėti mobiliaisiais. Erzina triukšmas už durų, garsus kalbėjimas. Tai labai apsunkina darbą.

Tokiu atveju prastas kvapas ir higienos stoka lieka antrame plane."

A. Levingeris: "Vienas dalykas tikrai mane erzina. Manau, kad žmogus už savo sveikatą atsako pats - jis turi viską žinoti apie save, apie savo ligą, kad ir daktarui galėtų padėti, ir pats sau. O jis dažnai ateina ir sako: "Buvau kažkada pas daktarą, kažką man darė, kažką liepė". Kaip mažas vaikas. Mane erzina, kai žmogus nežino nei kuo serga, nei dėl ko vaistus geria. Tokių yra daug. Pagal naują įstatymą pacientas turi informuoti gydytoją apie savo sveikatos būklę, privalo žinoti. Sakote, nedrįsta klausinėti? Bet jei jis neklausia - vadinasi, jam neįdomu, todėl daktaras ir nesako - jis turi ką veikti. Bet dar nemačiau gydytojo Klaipėdoje, kuris ligoniui neatsakytų, jei jam užduotas klausimas. Mane tai erzina labiau nei nevalyvumas".

J. Česienė: "Labiausiai erzina, kai žmogui pasakoji apie jo problemą, bandai išaiškinti, o jis atsako į mobiliojo telefono skambutį, ima aiškintis šeimos problemas gydytojo kabinete. Gydytojas turi kantriai laukti, kol jis pabaigs pokalbį. Taip būna labai dažnai, ir būdinga tai ne jaunimui, o senyvo, apie 70 metų, amžiaus pacientams. Mobilieji telefonai jiems naujiena, todėl nepagalvoja".