Lietuviai vis dar vartoja per mažai vandens

Vandens gamintojos "Druskininkų Rasa" iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa konstatavo, jog kas dešimtas Lietuvos gyventojas teišgeria iki 0,5 litro vandens per dieną. Nepakankamas vandens kiekis būdingas kaimo gyventojams.

Vandens gėrimo įpročiai nekinta

Atliktas tyrimas, kurio metu apklausta per 1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų, parodė, kad net 37 proc. visuomenės išgeria nepakankamai vandens per dieną – mažiau nei 1 litrą. Specialistai rekomenduoja per parą vidutiniškai išgerti 2-2,5 litrus vandens, kadangi būtent tokį kiekį skysčių kasdien žmogaus organizmas praranda negrįžtamai: skysčiai išskiriami per inkstus, išprakaituojama, iškvėpuojama. Medikai pabrėžia, kad dar daugiau vandens vartoti reikėtų sportuojantiems, dirbantiems fizinį darbą ar vyraujant karštoms dienoms.

"Lyginant su 2009 metais atliktu tyrimu, matyti, kad vandens gėrimo įpročiai, deja, Lietuvoje nėra ženkliai pakitę. Prieš porą metų vos ketvirtis visų Lietuvos gyventojų suvartodavo po 1-2 litrus skysčių, kiti – jų vartodavo dar mažiau. Dabar atlikta apklausa leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai vis tik dar nesuvokia vandens svarbos žmogaus organizmo būklei, – tik kas aštuntas Lietuvos gyventojas vandens suvartoja daugiau nei 2 litrus per dieną", – kalbėjo Druskininkuose natūralų mineralinį vandenį gaminančios bendrovės marketingo vadovė Gabrielė Miliūtė.

Visuomenės apklausa rodo, kad didesnius kiekius vandens linkę vartoti 3 proc. gyventojų. Jie per dieną vandens išgeria daugiau nei 3 litrus. Pastebėta, kad tinkami vandens vartojimo įpročiai būdingi miestuose gyvenantiems jauniems, nuo 25 iki 34 metų, žmonėms, turintiems aukštesnį išsilavinimą, užimantiems vadovaujamas pareigas.

Vandens stoka gali tapti įvairių ligų priežastimi

Medicinos specialistai perspėja, kad skysčių praradimas organizme yra kur kas pavojingesnis nei maisto trūkumas. Nuo suvartojamo skysčių kiekio priklauso kūno šilumos balansas, darbingumas, aktyvumas, virškinimo, šalinimo procesai, odos, plaukų būklė ir kt. Kai organizmui ima trūkti skysčių gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, sutrikti virškinimas. Nepakankamas kiekis vandens gali paskatinti dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastrito, rėmens, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimų vystymąsi.

Vanduo svarbus ir toksinų šalinimui iš organizmo. Sutrikus šiam procesui, organizmui kenksmingas medžiagas bandoma pašalinti per plaučius, kas pagreitina kvėpavimą, sutrikdo širdies darbą, gali paskatinti mažakraujystės atsiradimą, nuolatinius galvos skausmus, migreną. Be to, vandens stoka dažnai būna ir išdžiuvusios, šerpetotos odos, skilinėjančių plaukų priežastimi.

Medikai rekomenduoja vandenį gerti ryte tik atsikėlus (1 stiklinę likus 1,5 val. iki pusryčių), 30 min. prieš kiekvieną maisto vartojimą, prieš miegą ir, kai troškina. Karštomis dienomis skysčius vartoti reikia, nepaisant to, jog gerti nenorima. Gerti reikėtų iš lėto, gurkšneliais.