Lietuviai pirmauja pasaulyje pagal odekolono vartojimą

Seimas gegužės pabaigoje svarstys Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kioskuose ir laikinose prekybos vietose pardavinėti gaminius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 20 proc., kitaip sakant - alkoholio pakaitalus.

Kainuoja gerokai pigiau

Lietuvos kioskuose nuo praėjusių metų sausio uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais, juose laisvai prekiaujama kosmetiniu spiritu, odekolonu, burnos skalavimo skysčiu. Juose alkoholio koncentracija paprastai siekia 50 ar daugiau proc. Alkoholinių gėrimų pakaitalai laisvai pardavinėjami nepilnamečiams, prie mokyklų, neribojamas prekybos jais laikas.

PASIŪLA. Uždraudus kioskuose prekiauti alumi, daugumoje jų "pirmame plane" įsitaisė pigus odekolonas, įvairių skonių kosmetinis spiritas ar spirituotas burnos skalavimo skystis. Stasio Žumbio nuotr.

Šie skysčiai nepalyginti pigesni už alkoholį - 250 ml talpos buteliukas kosmetinio spirito, nepriklausomai nuo skonio ir kvapo, kainuoja 2-2,50 lito, šiek tiek didesnės talpos burnos skalavimo skysčio buteliukas - apie 3,5-4 litus. Juos dažniausiai perka ir vartoja mažas pajamas gaunantys žmonės.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip 90 proc. šių produktų yra geriama, o ne naudojama pagal jų paskirtį. Pernai „Nortstat“ atliktos apklausos duomenimis, kosmetinį spiritą Lietuvoje išgeria 100 proc., burnos skalavimo skystį - 95 proc., o odekoloną - 66 proc. juos perkančių vartotojų.

Šie skaičiai reiškia vienintelį dalyką - šios prekės parduodamos kaip paprasčiausias alkoholis ir tokios prekybos apyvarta milžiniška. Statistikos departamento duomenimis, ekonominės krizės metu šių gėrimų pardavimas ne mažėjo, o pastebimai augo ir auga toliau.

Ir pirkėjų netrūksta - skaičiuojama, kad net 7 proc. visos Lietuvos alkoholio rinkos sudaro būtent toks kosmetinių gaminių vartojimas.

Nuostolis biudžetui

Draudimo prekiauti inicijavusių politikų teigimu, prekyba kioskuose kosmetinėmis priemonėmis, kuriose yra alkoholio - tai ir nesurinktos lėšos į valstybės biudžetą. Kaip alkoholis svaiginimuisi naudojami skysčiai nėra apmokestinti akcizo mokesčiu, todėl be jokios kontrabandos, visiškai legaliai yra parduodami nemokant priklausančių mokesčių valstybės biudžetui.

Todėl siūloma uždrausti prekybą tokiais produktais prie laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose, nes tai - pagrindinės šių produktų platinimo vietos.

Prognozuojama, kad įsigaliojus siūlomoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms į biudžetą kasmet papildomai galima būtų surinkti iki 50 mln. litų alkoholio akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio.

Šviesesnis - švaresnis?

„Respublikos“ kalbinti kelių sostinėje įsikūrusių kioskų pardavėjai neneigė, kad šiuos produktus dažniausiai perka nuolatiniai klientai, ir perka tikrai ne higienos poreikiams - jie išgeria juos čia pat, šalia kiosko.

Sostinės Kalvarijų gatvėje stovinčio kiosko pardavėja Vitalija sakė nepamenanti, kad kada būtų pardavusi kosmetinį spiritą žmogui, kuris jį galbūt vartos pagal paskirtį, nors yra buvę, kad moteris klausė, ar jį galima naudoti žaizdų dezinfekcijai.

„Dažniausiai visgi perka vietiniai alkoholikai, - sakė moteris. - Aš juos jau visus pažįstu. Kai kurie nuo ryto laukia, kol kioskas atsidarys, kiti po pietų ateina. Dažnai ir į skolą prašo. Duodu, nes jau žinau, kad galiu jais pasitikėti, kai tik gauna kur nors pinigų, tuoj atneša, atiduoda“.

Pardavėja teigė kartais per dieną parduodanti 3-5, o būna, kad ir gerokai daugiau kosmetinio spirito ar dantų skalavimo skysčio buteliukų. Kiek kiosko savininkas uždirba pardavinėdamas šiuos produktus, pardavėja teigė nežinanti, nes nežino, kur ir už kokią kainą jis juos perka. „Aš - tik samdoma pardavėja. Bet nemanau, kad iš to kas nors daug uždirba. Jie gi kainuoja tik kelis litus - todėl alkoholikai juos ir perka“, - sakė ji.

Odekoloną kioske pirkęs iš pažiūros penkiasdešimtmetis Viktoras „Respublikai“ mielai papasakojo savo „sunkaus“ gyvenimo istoriją ir dar „instruktavo“, ką geriau pirkti. Pasak jo, geriau imti tą kosmetinį spiritą, kuris šviesesnis, nes ten mažiau „chemijos“. O dantų skalavimo skystį jis perka tik „iš bėdos“, nes nors buteliukas ir didesnis, tačiau laipsnių mažiau, tad ir sveikatą ne taip gerai „pataiso“.

Vyras sakė jau daugelį metų vyno ar degtinės nusiperkantis tik „švenčių proga“ - neužtenka tam pinigų. Gyvena jis iš invalidumo pašalpos, nes turi psichikos negalią, o ir tą per krizę sumažino. Dar „pasibėdojo“, kad prieš keletą metų kioskų Vilniuje buvo daugiau ir „gėrimų“ pasirinkimas buvo didesnis. Dabar kažkodėl visuose dvi trys tos pačios rūšys. Paklaustas, ką gers, jeigu kioskuose bus uždrausta pardavinėti šiuos „gėrimus“, pašnekovas sakė neprapulsiąs - ką nors sugalvosiąs.

Pigūs, bet nuodingi

Tiek Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tiek Lietuvos kosmetikos ir buitinės technikos gamintojų asociacija pernai pateikė oficialius siūlymus apskritai uždrausti prekybą kosmetiniais spiritais ir tokį siūlymą grindė visiems aptariamiems produktams būdingomis savybėmis - nuodingomis medžiagomis skystyje.

Toksikologai įspėja, kad kosmetiniai produktai yra pigūs, bet nuodingi. Jų sudėtyje yra žalingų priemaišų, dėl kurių jie ir neatitinka alkoholiui keliamų saugumo reikalavimų.

Tačiau lietuviai atsparūs ir išradingi - jie įsigudrina svaigintis ne tik kosmetikos priemonėmis, bet ir kitais buityje vartojamais skysčiais, kurių kaina gerokai mažesnė nei degtinės ir į kurių sudėtį įeina etilo alkoholis, izopropilas, acetonas.

Tai įvairūs automobiliams skirti chemijos produktai - daugelis Lietuvoje pagamintų ledo tirpiklių stiklams, taip pat degalų priedas, kuris pašalina vandenį iš sistemos, net stabdžių skystis ar priemonės langams valyti. Medikai šias priemones priskiria prie alkoholio surogatų - toksinių produktų, ypač kenkiančių kepenims ir inkstams.

Šių žmogaus organizmui kenksmingų produktų galima įsigyti degalinėse ir prekybos centruose, o puslitrio kaina svyruoja nuo šešių iki aštuonių litų.

• Ketvirtadalis į valstybės biudžetą pernai surinktų akcizų gauta už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus.

• Akcizų pajamos už alkoholį pernai padidėjo 6,8 proc., iki 861,3 mln. litų, ir sudarė 25,8 proc. visų akcizų pajamų.

• Už etilo alkoholį gautos akcizų pajamos padidėjo 8,9 proc., iki 593,5 mln. litų, už alų smuktelėjo 1 proc., iki 159,3 mln. litų, už vyną ir kitus fermentuotus gėrimus bei tarpinius produktus išaugo 8,8 proc., iki 108,5 mln. litų.

Šaltinis: 2012 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos duomenys

Ar dažnai į gydymo įstaigas pakliūva žmonės, apsinuodiję odekolonais, burnos skalavimo skysčiais ar kitais alkoholio pakaitalais, „Respublika“ teiravosi Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos klinikinės toksikologės Laimos GRUZDYTĖS.

- Realiai suskaičiuoti, kiek tokių žmonių patenka į medikų rankas, neįmanoma, nes ligonių kasos neišskiria apsinuodijimų kosmetiniu spiritu ar burnos skalavimo skysčiu atskiru kodu. Šių produktų sudėtyje didžioji dalis yra etilo alkoholis, tad šie apsinuodijimai koduojami tiesiog kaip apsinuodijimas etilo alkoholiu. Atskirai išskiriami tik apsinuodijimai alkoholio surogatais - etilengliukoliu, metanoliu, izopropilo alkoholiu ir pan.

Tuose burnos skalavimo skysčiuose yra šiek tiek izopropilo alkoholio, tačiau jis yra palyginti mažai toksiškas, tad nuo jo tokios klinikos, kaip apsinuodijus alkoholio surogatais, niekada nebus.

Tikrieji alkoholio surogatai - tai įvairūs langų plovimo skysčiai, ypač automobilių, stabdžių skystis, kurių sudėtyje yra ne tik etilo alkoholio, bet net ir metanolio, etilenglikolio. Jais tikrai galima smarkiai apsinuodyti.

- Tad ar tie burnos skalavimo skysčiai pavojingesni žmogaus organizmui nei paprastas alkoholis?

- Sakyčiau, priklauso nuo kiekio. Juk yra gana brangių ir normalios visuomenės naudojamų burnos skalavimo skysčių, kuriuose yra izopropilo alkoholio - taip pat kaip ir šituose, kuriuos kai kas geria. Netyčia prarytas gurkšnelis tikrai nieko blogo nepadarys, nes izopropilo alkoholis, kaip jau minėjau, nėra labai toksiškas. Tačiau jeigu jis yra geriamas po kelis buteliukus per dieną - kiekis susidaro nemažas.

Šiaip jau izopropilo alkoholis dedamas į šiuos produktus todėl, kad yra pigesnis ir kad šie produktai nebūtų naudojami kaip gėrimas. Tačiau lietuviai labai išradingi ir atsparūs.

Izopropilo alkoholis, liaudiškai šnekant, labiau „duoda per galvą“ - mažesnis jo kiekis sukelia apsvaigimo jausmą. Ir jo toksinis poveikis yra didesnis nei paprasto alkoholio. Tačiau ilgalaikiai padariniai analogiški, kaip ir vartojant etilo alkoholį.

Visa šita „geriamosios kosmetikos“ problema, mano akimis žiūrint, yra ne pats izopropilo alkoholis, bet tai, kad tie produktai yra pigūs, lengvai prieinami ir gali būti vartojami kaip alternatyva alkoholiniams gėrimams. Manau, kad iš esmės derėtų padaryti tuos kosmetikos produktus finansiškai nepatrauklius.

- Gydymas apsinuodijus alkoholiu ir surogatais skiriasi, kainuoja brangiau?

- Jeigu kalbėtume apie tikruosius surogatus - metanolį, etilenglikolį - tikrai taip: gydymas kainuoja gerokai brangiau ir jis visiškai kitoks nei žmogaus, apsinuodijusio įprastais alkoholiniais gėrimais - etilo alkoholiu.
Izopropilo alkoholiu apsinuodijusio žmogaus gydymas analogiškas, kaip apsinuodijusio etilo alkoholiu. Tačiau problema ta, kad tie žmonės, kurie vartoja izopropilo alkoholio turinčius produktus, daro tai daug metų ir yra priklausomi nuo alkoholio. Paprastai jie geria viską, kas nors kiek svaigina. Tokio vartojimo padariniai sudėtingesni, tad ir gydymas trunka ilgiau ir yra brangesnis. Tačiau organizmo pažeidimai yra analogiški kaip ir ilgą laiką vartojant įprastinį alkoholį - lėtinis nervų sistemos, kepenų, kitų organų pažeidimas.

- Ar pritartumėte siūlymui uždrausti kioskuose laisvai pardavinėti kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra alkoholio?

- Be abejonės. Mažinti alternatyvių alkoholinių gėrimų prieinamumą - teisingas sprendimas. Alkoholizmas Lietuvoje, mano akimis žiūrint, yra pasiekęs gana drastiškus mastus, todėl būtina daryti viską, kas įmanoma, kad alkoholio būtų suvartojama kuo mažiau.