Lemtingosios penkios minutės

Kaip nesutrikti kritinėse situacijose ir padėti nukentėjusiesiems, pataria Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Rima PILKAUSKIENĖ.

- Dėl kokių priežasčių pas pacientus siunčiama kardiologinė reanimacinė brigada, kurioje jūs dirbate?

- Kai įvyksta avarijos, nelaimingi atsitikimai, skendimai, kai paūmėja lėtinės širdies ligos, kai ligonis būna be sąmonės. Kai pagalbos reikia nedelsiant, kai žmogaus gyvybė pavojuje.

- Ar suspėjate laiku, ar namuose, gatvėje esantieji sveiki žmonės teikia pirmąją pagalbą, kol jūs atvykstate?

 - Jeigu sustojusi širdis, žmogus nekvėpuoja, dėl sutrikusios kraujotakos smegenys negauna deguonies ir žūsta jau po 4-5 minučių. Todėl ir sakome, kad tos 5 minutės yra lemtingos. Priversti vėl plakti žmogaus širdį, atkurti kvėpavimo funkciją gali pavykti ir po ilgesnio laiko, bet smegenų pakenkimai yra negrįžtami.

Jeigu žmogus be sąmonės, nekvėpuoja, reikia tuoj pat paguldyti ligonį ant kieto pagrindo ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Pagalbą teikiantis turi atlošti nukentėjusiojo galvą, užspausti nosies šnerves ir giliai įkvėpęs įpūsti oro į nukentėjusiojo burną. Jeigu nėra pulso, reikia kartu daryti dirbtinį širdies masažą. Sukryžiavę plaštakas, atlikite krūtinės paspaudimus. Per 30 paspaudimų turi būti du oro įpūtimai. Jeigu ligonis gaivinamas, kol atvyks greitoji pagalba, užtikrinama jo kraujotaka, smegenys ir kiti organai aprūpinami deguonimi, sumažėja komplikacijų rizika.

Į Panevėžio miesto pakraščius mes nuvažiuojame per 7-8 minutes ir tik tuomet, kai vairuotojai mus praleidžia, kelyje nėra kitokių trukdžių. Jeigu įvyksta avarija ar žmogus iškrinta gatvėje, dažniausiai matome daugybę žmonių, tačiau nė vienas neteikia pirmosios pagalbos. Kai atvykstame, girdime tik pretenzijas, kad ilgai važiavome. Smalsuoliai negaili pamokymų, kaip elgtis. Minia ragina sužeistuosius kuo greičiau vežti į ligoninę, nors pirmiausia privalu stabilizuoti jų būklę tiek, kad galėtume transportuoti. Tenka prašyti padėti įkelti sužeistuosius į automobilį, supratingumo ir geranoriškumo labai trūksta.

Jeigu kritinė būklė žmogų ištinka namuose, artimieji bando gaivinti. Tačiau jų stresas ir baimė dėl artimojo dažnai virsta pykčiu. Jį tenka "sugerti" mums.

- Kodėl žmonės nedrįsta gaivinti? Ar galima ligoniui pakenkti, jei teikdami pirmąją pagalbą suklystume?

- Net jeigu gaivindami jūs per stipriai spausite ir sulaužysite šonkaulius, bet išgelbėsite žmogaus gyvybę, jis neliks neįgalus, naudos bus daugiau, nei žalos. Gaivinti reikia kantriai, kol atvyks medikai. Tai sunkus darbas, todėl jeigu yra daugiau žmonių, reikia keistis. Jeigu gaivinate nepažįstamą žmogų ir jums nesaugu daryti įpūtimus į burną, galite atlikti tik širdies masažą. Spausdami krūtinės ląstą 100 kartų per minutę jūs užtikrinsite nukentėjusiojo kraujotaką, nežus ląstelės. Jei darome ir dirbtinį kvėpavimą, papildome deguonies atsargas organizme.

---

Apmaudu, kad tik mažiau nei trečdalis nukentėjusiųjų sulaukia pirmosios pagalbos. Nuvykę matome, kad žmogus be sąmonės, o artimieji laiko jį sėdintį, laukia mūsų. Reikia kuo greičiau paguldyti, pakelti kojas, jei neužčiuopiate pulso, masažuoti širdį.

Jeigu pirmoji pagalba neteikiama, nelaimė įvyksta rajone, toli nuo pagrindinių kelių, randame jau mirusį žmogų.

- Kaip reikėtų teikti pagalbą nukentėjusiems autoavarijose, užspringusiems, skenduoliams, jei šalia nėra gelbėtojų?

- Jei žmogus sąmoningas, bet smarkiai kraujuoja, reikėtų jį paguldyti, aptvarstyti žaizdas, o jeigu kraujas švirkščia smarkiai ir sužeistasis gali mirtinai nukraujuoti, būtina tą vietą užspausti binto ritinėliu ir laikyti, kol atvyks pagalba. Jeigu sužeistieji prispausti automobilyje, nereikėtų jų traukti per jėgą. Negalima be gydytojų priežiūros kelti ir nešti, jeigu lūžęs stuburas.

Užspringimas gali būti dalinis arba visiškas. Jei žmogus dar sąmoningas ir kosti, reikia palenkti jo galvą į priekį ir skatinti kosėti smarkiau, kol pasišalins svetimkūnis. Kartais užspringęs nebegali net pasakyti, kas atsitiko, tik apimtas panikos ima bėgti, nesuvokdamas, ką daro. Palenkę galvą į priekį, stipriai 5 kartus suduokite į tarpumentį. Jei nepadeda, atlikite Heimlicho manevrą - abiem rankomis apkabinę nukentėjusįjį iš nugaros pusės per juosmenį, stipriai paspauskite pilvą. Tai daryti reikia ne po vieną kartą, o tol, kol svetimkūnis bus pašalintas.

Jeigu žmogus skęsta, reikia jį kuo greičiau ištraukti iš vandens ir kviesti greitąją. Po to išvalyti burną ir atlošus galvą daryti krūtinės paspaudimus bei dirbtinį kvėpavimą.

- Įvykus nelaimei, aplinkiniai sutrinka, net pamiršta, kaip iškviesti greitąją.

- Jeigu šalia yra laidinis telefonas, skambinkite 03. Mobiliuoju telefonu, jei naudojatės "Omnitel" paslauga, surinkite 103, "Bitės" ir "Tele 2" - 033. Bendruoju pagalbos numeriu 112 galite išsikviesti visas specialiąsias tarnybas.

- Ar jūsų darbo praktikoje yra buvę įsimenančių, laimingų atvejų, kai mirštantį žmogų sugrąžinote į gyvenimą?

- Pavyksta išgelbėti tuos, kurie mus kviečiasi dėl to, kad blogai jaučiasi. Kartą paskambino vienas namuose buvęs vyresnio amžiaus vyras ir pasiskundė, kad skauda krūtinę. Nuvykę radome sėdintį ant sofos, dar sąmoningą, tačiau mūsų akyse vyriškis nugriuvo. Pradėjome gaivinti. Kadangi turime reikalingus aparatus, teko net 12 kartų defibriliuoti širdį. Tik po gero pusvalandžio vyras atgavo sąmonę, jį nuvežėme į ligoninės reanimaciją, vyras yra gyvas. Kartais žmonės stebisi, kad esą buvę sveiki ir stiprūs žmonės labai greitai numiršta. Jei žmogus nesilankė pas gydytojus, tai dar nereiškia, kad nesirgo. Todėl ir sveikiems vertėtų bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"