Diana. Joniškyje šios moters vardą žino nedaugelis. Kur kas dažniau ją vadina tiesiog narkomane. „Žmonių akyse aš paženklinta visam gyvenimui“, – tikina Diana. Ji nuo vaikystės svajojo būti daktare, tačiau įklimpo ir vis dar nėra tikra, jog išsikapstys.
Savo istoriją sutiko papasakoti vildamasi, kad kažkas ją perskaitęs labiau brangins savo gyvenimą. Sunkus, sudėtingas pokalbis. Paženklintosios akyse kartkartėmis sublizga ašaros, balsas trūkčioja.
Nuteistoji
31-erių Diana – lygtinai nuteista už narkotikų laikymą. Iki bausmės pabaigos jai liko trys mėnesiai.
Kvaišalai buvo rasti namuose – nuomojamame kambaryje Joniškio pakraštyje. Diana prisimena, prieš pat Naujuosius susipyko su savo gyvenimo draugu, iškvietė jam policiją. Pareigūnai atliko kratą.
Diana sako, kad rasti kvaišalai buvo nebetinkami vartoti. Ekspertai nustatė, kad medžiaga yra veikli. Moteris buvo nuteista.
Be namų
„Ant adatos sėdo“ būdama 22-ejų. Tuo metu Dianos dukrytei tebuvo treji. Pirmąją opijaus dozę pasiūlė pažįstamas. Įtikino išbandyti sakydamas, kad nuo vienos niekas neatsitiks.
Moteris dabar mano, jog į kvaišalus įklimpusiam pažįstamam tada labai reikėjo pinigų, todėl jis visais įmanomais būdais plėtė „likimo“ draugų ratą.
Po vienos dozės Diana nepasijuto blogai. Tačiau prisimena save ėmusi pagauti galvojant apie dar vieną. Dabar moteris mano, kad priklausomybei tos pirmosios dozės ir pakako.
Antrąją po dienos pakeitė trečias kartas.
Kaip įmanydama slėpė, jog svaiginasi. Visą dieną dirbęs ir tik vėlai vakare grįždavęs sutuoktinis nieko įtartino nepastebėjo.
Vieną dieną narkotikų poveikį išbandžiusiai joniškietei pakako jėgų sustoti.
Tačiau moters „stop“ nenorėjo suprasti ją įtraukę narkomanai. Ėmė šantažuoti Dianos vyrą – už pinigus, kurių jiems reikėjo kvaišalams, papasakojo beveik metus slėptą tiesą.
Kilo skandalas, sutuoktinis atėmė dukrytę ir išvarė žmoną iš anytos, pas kurią šeima tuo metu gyveno, namų.
Neturėjo, kur eiti. Glaudėsi pas vienus pažįstamus, pas kitus, paskui bet kur. Gyvenimas Dianai slydo iš po kojų, be kvaišalų nė viena diena jau darėsi nebeįmanoma.
„Atsikeliu ryte ir jaučiu silpnumą, atrodo, kad tuojau pat mirsiu. Skauda visą kūną, netgi odą ir kraujagysles, laužo kaulus, pykina. Ima įsiūtis arba panika, – kraupia patirtimi dalijasi moteris. – Jokios kitokios minties, tik viena: iš kur gauti pinigų dozei“.
Susišvirkštus opijaus savijauta laikinai pagerėdavo, paskui vėl beprotiškas poreikis.
Diana įsitikinusi, kad, nutraukus narkotikų vartojimą ir pasireiškus abstinencijos sindromui, žmogus gali padaryti viską: plėšti, žudyti, vogti.
Vagilė
Trauka narkotikams didėjo sulyg kiekviena opijaus doze. Diana pasakoja, kad vasarą „švarindavo“ svetimus daržus, kur augo aguonų. Ne sykį buvo nutverta, kartą ir sumušta. Jei vagystė iš daržo pavykdavo, kvaišalus gamindavosi pati, jei vogdavo keliese – gamyba vyko kartu.
Žiemą opijų teko perpirkti parvežtą iš Šiaulių. Pinigų „prekei“ dažnai nebūdavo, todėl moteris vogdavo iš parduotuvių Joniškyje ir aplinkinėse gyvenvietėse.
Anot Dianos, narkomanai vagia viską, ką nesunku nugvelbti ir lengvai parduoti: kavą, kosmetiką, kitus smulkius daiktus.
Joniškietė vagianti ne kartą buvo nutverta parduotuvės apsaugininkų ir nuvežta į policiją.
„Komisariate surašydavo protokolą, paskirdavo nuobaudą, – sako moteris. – Nebebuvo nei gėda, nei baisu. Sėdėdama policijoje jau galvodavau, iš kurios parduotuvės vogsiu, kai išleis.“
Už vieną vagystę Diana stojo prieš Joniškio rajono apylinkės teismą ir buvo nuteista lygtine bausme.
Vogti ji nesiliovė net ir nuteista.
„Nesu dėl savęs tikra“
Košmaras su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi beveik devynerius metus.
Kaip sustojo? Apie tai Diana nutyli, tvirtina, jog atsisakyti kvaišalų padėjo tam tikros gyvenimo aplinkybės. Užtikrina niekada nesigydžiusi jokiame priklausomybės ligų centre. Jai sustoti padėjo, sako, kitkas.
Paklausus apie prarastus metus, Dianos balsas suvirpa – jaučiu, vos tramdo ašaras.
„Labiausiai gaila, kad nepamačiau, kaip užaugo mano dukra. Dabar jai jau dvylika, – sako. – Kartais susitinkam, pasikalbam.“
Pokalbių apie skausmingą praeitį mamos ir dukters pokalbiuose nebūna.
Diana įsitikinusi, kad mergaitė yra per maža ką nors suprasti. Vis dėlto ji neabejoja, kad duktė apie jos priklausomybę žino – Joniškis mažas miestas.
– Diana, net iš paties dugno išsikapstyti kartais pavyksta. Tikite tuo?
– Bandau kapstytis. Nevartoju jau dvejus metus. Bet iki šiol nesu tikra, ar man pasiseks. Kartais užpuola tokie panikos priepuoliai, kad, atrodo, tik dozė opijaus viską gali viską pakeisti. Neseniai pavyko susirasti darbą – kai būnu tarp žmonių šiek tiek užsimirštu. Labai bijau, kad pritrūksiu ryžto ir vėl įklimpsiu.
– Pokalbio pradžioje pasakėte esanti paženklinta. Ką tai reiškia?
– Aš – narkomanė. Visiems, netgi medikams, esu narkomanė. Kartą metaliniu strypu per galvą buvau sumušta gatvėje. Apsipylusią krauju nuvežė į Joniškio ligoninę, priėjusi gydytoja pasakė: čia ta narkomanė, nieko jai baisaus. Paskui ištiko koma. Po šešių dienų atsibudau ligoninėje Šiauliuose. Buvau po galvos operacijos.
Narkomanė žmonių akyse aš būsiu iki gyvenimo pabaigos.
– Siaubinga patirtis greičiausiai neapsėjo be pasekmių.
– Tai nesibaigiančios depresijos, nerviniai priepuoliai, netgi mintys apie savižudybę, švirkštų subadytos ir dėl to visai sunykusios kraujagyslės, iškraipyti dieną–naktį maudžiantys sąnariai.
Tik iš pradžių atrodo viskas paprasta, vėliau viskas tampa sudėtinga. Pasekmės nepranyksta niekada.
Kvaišalų trauka yra labai didelė, kartais užtenka vieno karto, kad įklimptum. Pirmosios pasekmės – jau po savaitės vartojimo: nebelikę sveikatos, kankina tik mintis, iš kur gauti. Kankinamas abstinencijos narkomanas gali mesti darbą, atsisakyti artimųjų, išduoti vaikus – mintyse tik žvėriška trauka.
– Nebaugu, kad tavo dukrai nenutiktų kažkas panašaus?
– Anyta, pas kurią mergaitė gyvena, ją auklėja labai griežtai. Tik bijau, kad jos kada nors neįtrauktų, kaip atsitiko man. Išprotėčiau.
– Iš savo gyvenimo patirties galbūt galėtumėt, ką nors patarti paauglius auginantiems tėvams?
– Narkotikai dabar plinta ne tik pasilinksminimo vietose, bet ir mokyklose. Plinta kaip virusas – kuo tolyn, tuo daugyn ir baisyn. Vieni pinigų kvaišalams gauna iš tėvų, kiti vagia.
Nereikia net kalbėti apie didmiesčius, tokiame Joniškyje vartojančiųjų irgi pilna. Kvaišalų prekybos taškų Joniškyje nėra, reikia važiuoti į Šiaulius.
Vienam pažįstamam septyniolikmečiui mėginau papasakoti, kokios viso to brudo pasekmės. Sakiau jam: ką tu galvoji, tau visas gyvenimas prieš akis. .
Tėvai turėtų sunerimti pastebėję, jei vaikas ima keistai elgtis, tampa irzlus arba neįprastai linksmas. Vienų judesiai keisti tampa, kitų mintys.
Kvaišalai ne pakeitė mano gyvenimą, o jį sugriovė. Buvau nusipiešusi gražią ateitį. Nuo mažumės turėjau svajonę apie didelę gražią šeimą, medikės darbą. Labai gaila, kad atsitiko kitaip ir kad nieko pakeisti jau nebegaliu.
Aš nepamačiau, kaip auga mano vaikas – prabėgo gražiausi metai, o aš jų nepajutau. Dėl visko, ką turėjau ir ką praradau, kalti narkotikai.
Rašyti komentarą