Nors diagnostikos metodai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia piktybine liga tarp moterų. „Vien Šiauliuose per metus atliekama apie 300-400 krūties operacijų, iš jų dėl vėžio - apie 150. Kitos – dėl gerybinės patologijos, kuri po metų kitų, gali virsti į vėžį“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas.
Diagnozei nustatyti – visos galimybės
Anot chirurgo M. Šatkausko, didžiausias sergamumas krūties vėžiu – tarp 55–65 metų moterų.
„Moterys reguliariai nesitikrina krūtų ir nesigydo ikivėžinių krūtų ligų, – apgailestauja gydytojas. – Kad kova su vėžio liga būtų sėkminga, būtinas sąmoningas, aktyvus dalyvavimas. Kiekviena moteris nuo 20 iki 30 metų kas 1–2 metai turėtų pasitikrinti krūtis pas krūtų specialistą – mamologą, o nuo 40 metų rekomenduojama tikrintis kasmet“.
Krūtų rentgeno tyrimo, vadinamos mamografijos, metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1,5–2 metams.
„Pastaruosius penkerius metus krūtų vėžys „jaunėja“, todėl ypatingas dėmesys krūtims turėtų būti skiriamas jau nuo 25–30 metų“, – dalijasi patirtimi medikas.
Kitas svarbus tyrimas – krūtų echoskopija. Ji leidžia diagnozuoti ne tik nepiktybinius ar piktybinius auglius, bet ir cistas, trauminius, uždegiminius pokyčius. Be to, echoskopija – tinkamas būdas tirti krūtis su implantais.
Didesnė rizika susirgti krūties vėžiu yra toms moterims, kurių artima giminaitė sirgo (nustatyti genai BRCA1 ir BRCA2), negimdžiusioms, krūtimi nemaitinusioms, taip pat toms moterims, kurioms anksti prasidėjo menstruacijos ar vėlyva menopauzė, daugiau nei 10 metų naudojusioms kontraceptikus.
„Rizikos veiksniai nėra taisyklės, o tik rizikos laipsnio padidėjimas“, – sako chirurgas M. Šatkauskas.
Gydymas individualus
Susirgęs bet kokia liga žmogus nori žinoti, kad jam parenkamas tinkamiausias gydymas. Ypač tai svarbu sergant tokiomis ligomis, kaip vėžys.
„Ilgus metus buvo įprasta, kad sergant krūties vėžiu taikomas standartinis gydymas, tačiau šiuo metu sergančios krūties vėžiu turėtų žinoti, kad šios ligos gydymas individualus ir kad kaimynei paskirti vaistai nebūtinai tiks ir jums, – tvirtina M. Šatkauskas. – Pavyzdžiui, hormonų terapija nebus paskirta, jei navike nebus rasta hormonų receptorių, o biologiniai vaistai nebus skiriami, jei navike nebus aptikta HER2 baltymo“.
Gydymo taktiką nustato ne vienas gydytojas, o keli specialistai – chirurgas, chemoterapeutas, radiologas, pati pacientė irgi nelieka nuošalėje.
Siekiant sunaikinti krūtyje esantį piktybinį naviką ir neleisti vėžinėms ląstelėms plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai taikomas kombinuoto gydymo metodas.
„Chirurginis gydymas taikomas beveik visada, išskyrus, kai yra ypač sunki pacientės būklė, kai liga taip išplitusi, kad neįmanoma to atlikti techniškai, kai yra daugybinės metastazės kituose organuose arba, kai pati pacientė atsisako operacijos, – pasakoja chirurgas. – Jaunos pacientės nori išsaugoti krūtį, vyresnės beveik visada pasikliauna juos konsultuojančių medikų nuomone“.
Nesudėtinga, tačiau reikalauja atsakingumo
Anot chirurgo M. Šatkausko, krūties operacija, lyginant su pilvo organų onkologinėmis operacijomis, nėra labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau yra teisingai parinkti taktiką – nustačius ligą sudaryti gydymo planą: gydymą pradėti nuo operacijos ar chemoteracijos, jei nuo chemoterapijos, tai kokios? Jei operuoti – šalinti visą krūtį ar atlikti tausojančią operaciją, šalinti visus pažasties limfmazgius ar surasti taip vadinamąjį sarginį limfmazgį? Atlikti krūties rekonstrukciją ar atidėti ją po spindulinio gydymo?
„Krūties vėžys – apgaulinga liga, tačiau šiandien, naudojant efektyvius, tinkamai parinktus terapinio ar chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – tvirtina gydytojas.
Atliekant krūties vėžio operaciją paprastai pašalinami ir pažasties limfmazgiai. Limfmazgių pašalinimas yra būtinas siekiant įsitikinti, kad krūties vėžys neišplito už krūties ribų ir parinkti tinkamiausią tolesnę gydymo taktiką. Esant labai mažiems navikams krūtyje jų išplitimas į pažasties limfmazgius pasitaiko retai, todėl tokiu atveju išplitimo įvertinimui pakanka pašalinti vieną, taip vadinamą sarginį limfmazgį pažastyje.
Svarbiausia – artimųjų meilė ir palaikymas
Reabilitacija susirgus onkologine liga prasideda tuo momentu, kai nustatoma diagnozė, ir tęsiasi visą gydymo laikotarpį. „Svarbiausia, kad jos metu ir pati pacientė būtų suinteresuota bei aktyvi reabilitacijos dalyvė, – sako medikas. – Ligoninėje pacientėms atliekamas tos rankos pusės, kurioje buvo atlikta operacija, masažas, specialūs pratimai. Vėliau – pooperacinė reabilitacija, pacientės vyksta į sanatoriją arba reabilitaciją atlieka ambulatoriškai“.
Nugalėjus krūties vėžį ir toliau reikia reguliariai lankytis pas onkologus – daryti specialius tyrimus, stebėti, ar liga neatsinaujina, ar nereikia papildomo gydymo/operacijos.
„Diagnozuota onkologinė liga kiekvienam žmogui tarsi praneša, kad prasidės pokyčiai, susiję su jo sveikata ir gyvenimu, tačiau netekus krūties visų pirma reikia įsisamoninti, kad gyvenimas nesibaigė. Kad nepalūžtų, moterys buriasi į tokius pat išgyvenimus patyrusių moterų draugijas, kur galima susitikti su likimo draugėmis, pabendrauti, sulaukti patarimų ar palaikymo“, – sakė gydytojas M. Šatkauskas..
Per chemoterapiją prarasti plaukai atauga. Krūtį taip pat galima atkurti. Tam naudojami pačios moters audiniai (iš nugaros, pilvo apačios ar taukinės) arba implantai. Galima pasirinkti išorinius krūties protezus, kuriuos kompensuoja ligonių kasos.
Jeigu jums pašalino limfmazgius:
Vos pastebėjusi pirmuosius rankos tinimo požymius, praneškite gydytojui.
Neleiskite imti kraujo tyrimams iš rankos, kuri yra operuotos krūties pusėje.
Neleiskite uždėti kraujo spaudimo matuoklio manžetės ant tos rankos.
Venkite ta ranka nešti sunkius nešulius.
Ant tos rankos nemūvėkite veržiančių apyrankių, laikrodžių, žiedų bei kitų papuošalų.
Mūvėkite pirštines dirbdama sode ar kitus darbus, kurių metu galima įsipjauti ar susižeisti ranką.
Mankštinkite ranką kaip išmokote ligoninėje.
Neperkaiskite saulėje.
Rašyti komentarą