Kraujo vėžys pagydomas, bet sergančiųjų daugėja

Gegužės 16-ąją pirmą kartą Lietuvoje minint Kraujo dieną skelbiama, kad kraujo vėžys nebėra nuosprendis - jis jau pagydomas, nors dar neįveiktas.

Gydytojai onkohematologai sako, jog kraujo vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumo rodikliai ženkliai pagerėjo Lietuvoje pradėjus takyti modernią taikinių terapiją ir išaugus brangaus gydymo prieinamumui. Vis dėlto piktybinės kraujo ligos atvejų skaičius kasmet vis didėja - Lietuvoje kasmet kraujo vėžys diagnozuojamas daugiau kaip tūkstančiui žmonių.

Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad sergamumo kraujo vėžiu didėjimo tendencija pastebima visame pasaulyje. "Esame suskaičiavę, kad apie 6 tūkstančius Lietuvos piliečių yra pasveikę nuo kraujo ligų, jie yra stebimi arba gydomi periodiškai, bet pacientų kasmet daugėja. Mūsų tikslas - žinoti tikrąją situaciją, nes tik tada galime žinoti, kokie tikrieji poreikiai", - sako profesorius.

Pasak gydytojo, lėtine mieloleukemija 2000-2004 m. susirgusių pacientų dvejų metų išgyvenamumas siekė 47 proc., o pradėjus taikyti pirmos kartos taikinių gydymą 2005-2010 m. išgyvenamumas pasiekė 67 proc. Kai šis gydymas tapo prieinamas visiems pacientams, 2011-2012 m. dvejų metų išgyvenamumas tapo 93 proc. Pasak gydytojų, šie pacientai gyvena visavertį gyvenimą, yra darbingi.

Auga ir kaulų čiulpų transplantacijų skaičius - 2010 m. jų atlikta 129, 2011 m. - 146, o 2012 m. - 185. Daug vilčių dedama į ligos genetinio kodo nustatymą, kuris atliekamas Santariškių klinikų Genetinės diagnostikos centre.

Gydyti kraujo vėžiu sergančius pacientus, pasak gydytojų, kainuoja nuo keliasdešimties tūkstančių iki pusės milijono litų, tai labai brangios technologijos ir kasmet jų atsiranda vis naujų.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, Lietuva nėra ekonomiškai stipri, o Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetas yra tik 4,1 mlrd. litų. "Ministerijai tenka spręsti baisias dilemas, ar skirti dešimt milijonų litų genetinei ligai gydyti simptominiais vaistais mažai mergaitei, ar susikoncentruoti į onkohematologiją ir įsigyti dar vieną technologiją. Mes tęsiame tų paieškų balansą", - teigė ministras.

Onkohematologinių ligų gydymo centrai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ligoniams - vaikams ir suaugusiems.

Pasak Onkohematologinių ligonių bendrijos "Kraujas" pirmininkės Ievos Drėgvienės, sunkia kraujo liga sergantiems žmonėms vien gydymo nepakanka - jiems svarbus artimųjų palaikymas, psichologinė ir socialinė pagalba.