Kraujas žino visą tiesą

Norint išsaugoti sveikatą, rekomenduojama vieną du kartus per metus atlikti bendrą kraujo tyrimą, pagal kurio duomenis galima įvertinti ne tik žmogaus sveikatos būklę, bet ir laiku nustatyti įvairias ligas.

"Ką reiškia kraujo tyrimų duomenys, verta žinoti kiekvienam", — sako medicinos biologė Eugenija Urbaitienė.

5— 6 litrai kraujo

Medicinos biologė Eugenija Urbaitienė sako, kad sveikas žmogus vidutiniškai turi 25 milijardus raudonųjų kraujo kūnelių, kurie atsinaujina kas 100— 120 dienų. Per dieną kepenyse bei blužnyje suyra apie 1 procentas „pasenusių“ raudonųjų kraujo kūnelių.

Kai plaučiuose „prijungiamas“ deguonis, kraujas nusidažo skaisčiai raudona spalva — tai arterinis kraujas. Atidavus deguonį audiniams ir iš jų prisijungus anglies dvideginį, kraujas tampa veniniu — tamsiai raudonos spalvos.

Suaugusio žmogaus kraujas sudaro 6— 8 procento kūno masės, vadinasi, turime 5— 6 litrus kraujo. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas — tam tikra jo dalis "sandėliuojama" blužnyje bei kepenyse. Prireikus šios atsargos nedelsiant "išmetamos" į bendrą kraujo apytaką. "Kraujo kokybę lemia keletas veiksnių: 50— 60 procentų jis priklauso nuo sveikos gyvensenos, 20 procentų nuo ekologijos, 10 — nuo genų ir tiek pat nuo medicininės priežiūros", — sako medikė.

Kraujyje slypi informacija

Atliekant bendrą kraujo tyrimą, kraujo dažniausiai imama iš venos (taip užtikrinamas tyrimo tikslumas). Medikams šis tyrimas leidžia nustatyti anemiją, infekcijas ir daugelį kitų sutrikimų.

"Jeigu padidintume kraujo lašelį, pamatytume, kad jis sudarytas net iš kelių rūšių ląstelių — eritrocitų, leukocitų, trombocitų, nuolat plaukiojančių geltonos spalvos skystoje kraujo dalyje — plazmoje. Kiekvieno žmogaus kraujo struktūra yra unikali", — sako biologė.

Eritrocitai

Pagrindinė eritrocitų, kurių koncentracija kraujyje priklauso nuo amžiaus ir lyties, funkcija — deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. "Vyrai eritrocitų turi daugiau nei moterys, naujagimiai — daugiau nei suaugusieji. Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje gali atsirasti ne tik sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, bet ir esant visiškai sveikam, kai organizmui tenka prisitaikyti prie deguonies trūkumo nardant ar būnant aukštikalnėse, sočiai pavalgius ar po sunkaus fizinio krūvio", — aiškina medikė.

Trombocitai

Trombocitai — tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių atplaišos, kurios sveikame organizme nuolatos cirkuliuoja kraujagyslėmis. Jie privalo kuo skubiau sustabdyti tekantį kraują iš žaizdos, todėl kraujuojant jie patys pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių ir tol išskiria medžiagas, siaurinančias sieneles bei mažinančias jų laidumą, kol galiausiai susidaro trombas ir nustojama kraujuoti.

"Pažeidus kaulų čiulpus, sergant ūmiomis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste, kraujyje stebimas trombocitų skaičiaus sumažėjimas, — sako E. Urbaitienė. — Esant per daug trombocitų, gali susidaryti trombas ir užkimšti kraujagysles, o kai trombocitų kraujyje per mažai, iškyla nukraujavimo rizika, nekreša žaizdos".

Leukocitai

Leukocitų yra net kelios rūšys, kiekviena kurių atlieka savo funkciją. Didžiausią leukocitų dalį sudaro neutrofilai, kurie naikina į organizmą patekusius svetimkūnius bei mikrobus, o atlikę savo darbą žūva, kartu su audinių irimo dalelėmis sudarydami pūlius.

Žūdami neutrofilai išskiria tam tikras medžiagas, kurios, dirgindamos termoreguliacijos centrus, sukelia karščiavimą. "Pakilusi temperatūra — teigiamas reiškinys, nes aukštesnėje temperatūroje suaktyvėja leukocitų judėjimas, slopinami kai kurie virusai. Štai kodėl temperatūrą reikia mažinti tik tada, kai ji viršija 38 laipsnius, — primena biologė. — Leukocitai, kovodami su infekcija, ne tik padeda imuninei sistemai, bet ir kaupia imunologinę informaciją, tad geba parodyti, kokiomis ligomis žmogus yra persirgęs. Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūmios ar lėtinės infekcijos požymis, o jų kiekio sumažėjimas — mažo arterinio spaudimo, nuovargio, badavimo ar infekcinių ligų pasekmė".

Atlikti tyrimą pravartu ir jauniems, ir vyresniems

"Visiems trisdešimtmečiams kartą per metus vertėtų sužinoti apie hemoglobiną ir cukrų kraujyje", — pataria E. Urbaitienė.

Hemoglobino kiekis kraujyje rodo, ar nesergama mažakraujyste. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, todėl organizmui tampa sunkiau išlaikyti normalų aktyvumą. Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrų 135— 170, moterų 120— 160.

Profilaktiškai cukraus kiekį kraujyje reikia tirtis kartą per metus. Pagrindinis hormonas, kuris reguliuoja cukraus koncentraciją ląstelėse, yra insulinas. Sutrikus jo veiklai, išsivysto cukrinis diabetas. Gliukozės norma kraujyje: 3,33— 5,55 mmol/l.

Kas slypi už skaičių

Kraujo tyrimo lape galite aptikti raides ENG. Tai eritrocitų nusėdimo greitis per valandą, laikant kraują mėgintuvėlyje. Normalus vyrų ENG — 2— 10 mm/val, moterų — 2— 15 mm/val. Anot medicinos biologės, padidėjęs ENG rodo, jog sergate infekcine liga, organizme slypi navikas, šėlsta uždegiminis procesas ar vyksta kitas neigiamai sveikatą veikiantis reiškinys. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant bei antroje nėštumo pusėje.

Vienas pagrindinių biocheminių kraujo tyrimų — cholesterolio kiekio nustatymas. Dažnas vyresnio amžiaus žmogus žino, kad šis skaičius neturėtų perkopti 5,2 ribos. Cholesterolio kiekio padidėjimas gali paskatinti aterosklerozę, išeminę širdies ligą, smegenų kraujagyslių, kepenų ligas, diabetą, inkstų, kasos patologiją, skydliaukės padidėjimą. Sumažėjęs cholesterolio kiekis byloja apie virškinamojo trakto sutrikimus, depresijos paūmėjimą, lytinio potraukio sumažėjimą ir panašiai. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje — viena iš daugelio širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.

Pasiruošimas lemia tyrimų tikslumą

Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, pacientas turi būti nevalgęs 3 valandas. Beje, sultys bei cukrumi pasaldinta arbata ir kava taip pat yra maistas. Leidžiama gerti tik vandenį. Bent valandą prieš tyrimą nerūkykite. Keletą dienų prieš tyrimą nepiktnaudžiaukite riebiu maistu, juo labiau alkoholiu.

Kadangi daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, tai atlikti kraujo tyrimą patartina iki 10 valandos ryto. Jeigu ruošiatės vartoti vaistus, pasistenkite kraujo tyrimą atlikti prieš pradėdami juos vartoti arba praėjus 10— 14 dienų.

Prieš ruošiantis atlikti kraujo tyrimą, rekomenduojama vengti fizinio krūvio bei streso. Nepatartina atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių tyrimų, tyrimų ultragarsu, masažo, fizioterapijos procedūrų. Jeigu ruošiatės atlikti biocheminius kraujo tyrimus, prieš tai nevalgykite 12— 14 valandų.

Skaičiai, kuriuos verta žinoti

Normaliai vyrų organizme eritrocitų yra 4,5— 6,0x1012/l, moterų — 4,0— 5,0x1012/l.

Trombocitų kiekio kraujyje norma 180— 320x109/l.

Suaugusiems leukocitų kiekio kraujyje norma — 4,0-9,0x109/l.

Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrų 135— 170, moterų 120— 160.

Gliukozės norma kraujyje: 3,33-5,55 mmol/l.

Cholesterolio kieki neturėtų perkopti 5,2 ribos