Kosėjantis paviljonas primena apie užmirštas ligas

Organizatoriai atkreipia dėmesį į šią vis labiau plintančią ūminę infekciją, kuri grėsmingai atakuoja ne tik kūdikius, bet ir paauglius bei suaugusiuosius.

"Kokliušo sergamumo statistika nei Klaipėdoje, nei visoje Lietuvoje nieko nenustebinsime – skaičiai tikrai nėra įspūdingi. Priežastis paprasta – ši liga labai retai diagnozuojama. Dažniausiai ir tėvai, ir net medikai neįtaria, kad kosinčio, sloguojančio mažylio negalios priežastis – ne peršalimas ar gripas, o kokliušas", - pasakoja Jūratė Šaknienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų skyriaus Nr.1 vyr. vaikų ligų gydytoja.

Kūdikį varginantis, jam kvėpavimą užimantis kosulys peiliu veria tėvų širdis. Tačiau mažylį slaugantys suaugusieji dažnai nė nesusimąsto, kad jie patys galėjo tapti vaiką kamuojančios klastingos ligos – kokliušo – priežastimi.

Kokliušo bakterijas platina juo sergantis žmogus. Tyrimais nustatyta, kad net 75 proc. kūdikių šia liga užsikrečia nuo šeimos narių, 40 proc. mažylių kokliušu užkrečia jų mamos.

Ilgai vyravusi nuostata, kad kokliušas – vaikų liga, nėra teisinga. Šia infekcija serga ir paaugliai, ir suaugusieji. Vaikystėje paskiepijus nuo kokliušo, ilgainiui atsparumas šiai ligai prarandamas, o ja susirgę suaugusieji užkrečia naujagimius.

Kūdikiai iki 6 mėnesių labai lengvai užsikrečia kokliušu, nes neturi jam imuniteto. Ligai neatspariems mažyliams ši infekcija sukelia įvairių komplikacijų: plaučių uždegimą, smegenų pakenkimą, o kartais gali tapti net mirties priežastimi.

"Geriausias būdas apsaugoti naujagimius nuo kokliušo pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais – užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų kokliušu sergančių žmonių. Išvengti šios infekcijos padeda ir vakcina, kuria gali būti skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai bei suaugusieji", – sako Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovas profesorius Vytautas Usonis.

Naujagimius kokliušu užkrečiantys vyresnieji šeimos nariai dažnai nė neįtaria esantys šios infekcijos nešiotojai, nes kokliušą nustatyti galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai – varvanti nosis, čiaudėjimas, karščiavimas, nestiprus kosulys – labai panašūs į peršalimo. Tad dažniausiai ligoniai nuo jo ir gydomi, neskiriama papildomų tyrimų.

Lietuvoje jau antrą savaitgalį besitęsiančios šviečiamosios akcijos partneriai – Baltijos imunoprofilaktikos asociacija ir farmacijos kompanija Sanofi Aventis – įsitikinę, jog visuomenė neturėtų pamiršti niekur neišnykusio grėsmingojo kokliušo ir būti tinkamai pasiruošusi jo atakoms. Kaip tai padaryti, galima sužinoti užsukus į akcijos "Ar tavo vaikas saugus?" paviljoną Klaipėdoje, M. Mažvydo alėjoje, rugsėjo 30 - spalio 1 dienomis. Beje, čia apsilankiusieji galės sužinoti, kokia tikimybė susirgti šia liga ir jiemas patiems ar jų vaikams.

Pastaruoju metu Lietuvoje kas keleri metai fiksuojamas sergamumo kokliušu padažnėjimas. Paskutinis jo protrūkis, sukėlęs ant kojų šalies medikus, nustatytas 2009 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008 metais pasaulyje užfiksuota 16 milijonų kokliušo atvejų, nuo šios klastingos ligos mirė 195 tūkst. vaikų.