Klaipėda nesutiko atiduoti savo ligoninės

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepasidavė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudimui ir nesutiko atsisakyti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių.

Ketvirtadienį posėdžiavę politikai pritarė Vyriausybės 2009 metų gruodžio 7 dienos nutarimui "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ – sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos į vieną įstaigą. Tačiau taryba nesutiko perduoti KUL steigėjo teisių ir pareigų ministerijai.

Tokią poziciją taryba jau buvo išreiškusi pernai gruodžio 29 dienos sprendimu. Šį sprendimą meras Rimantas Taraškevičius pateikė Seimui, Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Neatiduoti įstaigos į ministerijos rankas Savivaldybės prašė ir beveik 2 tūkst. KUL darbuotojų.

"Pritariame ligoninių jungimui, tačiau dalininko teisių neatsisakome“, – dar kartą patvirtino meras R. Taraškevičius.

Iš tribūnos KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universiteto klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą darosi vis labiau akivaizdžios.

"Tolimesni planai aiškūs – mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis“, – prognozavo V. Janušonis.

Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.

KUL šiuo metu turi 998 lovų. Per metus čia stacionariai gydosi apie 45 tūkst. pacientų. Ligoninė teikia visas tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus kardiochirurgiją bei organų transplantaciją.

Pagal Vyriausybės nutarimą KUL, Klaipėdos ligoninė, Švėkšnos psichiatrijos ligoninė turi tapti viena įstaiga. Švėkšnos psichiatrijos ligoninė jau prijungta prie Klaipėdos ligoninės, taip pat ir Palangos ligoninė. Kokiu būdu jungti KUL ir Klaipėdos ligoninę, miesto taryba dar turės apsispręsti vėliau.

Atskirais sprendimais taryba sutiko perimti Klaipėdos apskrities ligoninės, Klaipėdos priklausomybės ligų centro ir Klaipėdos sutrikusio vystimosi kūdikių namų savininko teises, pareigas bei turtą. Šios įstaigos iki šiol priklausė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.