Kauno klinikinėje ligoninėje daugėja norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Kauno klinikinėje ligoninėje daugėja norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Gerokai intensyviau nei pernai tokiu pat metu dabar dirba miesto savivaldybės įsteigtos Kauno klinikinės ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus Infekcinių ligų poskyrio medikai. Nes kur kas daugiau kauniečių suskubo skiepytis, baimindamiesi susirgti erkių sukeliama sunkia liga - erkiniu encefalitu.

„Erkių šįmet miškuose, parkuose, galima sakyti, - mūsų aplinkoje žymiai daugiau nei būdavo ankstesniais metais, ir jų aktyvumas šiuo metu labai didelis. Tai fiksuoja miškininkai, gamtininkai, aplinkosaugininkai. Medikai negalėtų pasakyti, su kuo tai susiję. Tačiau mes jau susilaukėme ligoninės priimamajame pirmųjų šįmet pacientų su įsisiurbusiomis į kūnus erkėmis. Tokių atvejų fiksuojame irgi daugiau nei buvo pernai balandį.

Ar susirgs tie žmonės erkiniu encefalitu, paaiškės tik po tam tikro laiko. Inkubacinis laikotarpis šiuo atveju - mėnuo. Įsivaizduokime, nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito žmogus tiek laiko turi kankintis spėliodamas, kokios jam bus erkės įsisiurbimo pasekmės: sukarščiuos, susirgs sunkia liga, ar viskas pasibaigs laimingai?", - penktadienį sakė KKL Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus Infekcinių ligų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja Vilija Petulienė.

Ji primena: norint saugiau jaustis padidėjusio erkių keliamo pavojaus aplinkoje vasarą nereikėtų delsti, - skiepytis būtina jau dabar. Nes nuo pasiskiepijimo iki skiepų veikimo irgi turi praeiti ne viena savaitė.

Gydytojos V. Petrulienės pastebėjimu, neretai kažkam Lietuvoje vis tebekyla abejonių, ar skiepai - tikrai naudingi. Tačiau daugelio Europos valstybių gyventojai jau seniai neabejoja skiepų nauda jų sveikatai. Pavyzdžiui, Austrijoje nuo erkinio encefalito skiepijasi iki 80 proc. gyventojų, o Lietuvoje - tik apie 10 procentų.

Nėra skiepų nuo visų ligų, bet visokių priemonių jų pasisaugoti yra. Medikų teigimu, visi sergantys cukriniu diabetu, širdies, plaučių ar kitomis lėtinėmis ligomis, turėtų pasiskiepyti nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Yra, pavyzdžiui, puiki vakcina nuo plaučių uždegimo "Pneumo 23".

„Skiepytis reikia ir nuo hepatito. Neseniai A. hepatito protrūkis buvo Vilniuje, tad kai kam teko ilgai gydytis, nekalbant apie galimas pasekmes, kurias ši liga ilgam nulemia. Hepatitą, jei iš anksto nepasirūpino pasiskiepyti, keliautojai gali parsivežti iš Afrikos ar iš kito žemyno. Tie, kas vasaros atostogas praleidžia egzotiškuose kraštuose, turėtų vakcinuotis nuo geltos, drugio ir kitų ligų, taip pat pasirūpinti atitinkamomis priemonėmis, kad neužsikrėstų maliarija", - sakė Eltai gydytoja.

Jeigu žmogus iš anksto planuoja kelionę į kokią nors tolimą šalį, kurioje gali slypėti daugiau pavojų susirgti, apsauga nuo infekcinių ligų protingiausia pasirūpinti likus maždaug pusmečiui iki kelionės. Bet kai kurie skiepai gali būti veiksmingi ir po keliolikos ar keliasdešimties dienų nuo paskiepijimo. Pavyzdžiui, vidurinių šiltinės ir geltonojo drugio skiepai veikia prabėgus 10 dienų po pirmo pasiskiepijimo.

Jei keliaujama šeimomis, naudinga visiems šeimos nariams prieš kelionę pasirūpinti atitinkamais skiepais. Nes vėliau, vienam iš keliautojų užsikrėtus infekcine liga, pavojus kyla ir kitiems.

Šeimos narių sveikatą dera saugoti visais atvejais, - ir tada, kai nieku nekeliaujama. Pasak V. Petrulienės, nuo erkinio encefalito skiepijami ir vaikai nuo 2 metų amžiaus. Tačiau šia liga ikimokyklinukai labai retai suserga. Teigiama, jog juos bent kelerius metus nuo gimimo apsaugo įgimtas imunitetas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder