Kaip padėsime likimo nuskriaustiesiems?.

Kokia valstybė, kuri nesirūpina neįgaliaisiais, sunkiausiai sergančiais, labiausiai socialiai nuskriaustais žmonėmis?..
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje vienu metu gydomi 85 pacientai. Tai pačiomis sunkiausiomis ligomis sergantys, paralyžiuoti, nepajėgiantys apsitarnauti ligoniai, atkelti dažniausiai tiesiai iš reanimacijos skyrių arba reabilitacijos įstaigų. Žinia, jiems reikalinga atidi priežiūra, brangūs vaistai, tačiau senam, neįgaliam, sunkiai sergančiam, nuskurdusiam žmogui Lietuvoje skiriama mažiausiai lėšų.

Įkainis vis mažėja

Kol palaikomojo gydymo ir slaugos (pasaulyje tai vadinama ilgalaikiu gydymu) ligoninės finansuotos iš valstybės biudžeto, viena diena ligoninėje vienam pacientui buvo įkainota 63 litais. Įvedus ligoninių finansavimą iš PSDF biudžeto lėšų, jo įkainis žymiai sumažėjo: 1998 metais besiekė 38,5 Lt. Jau porą metų lovadienio kaina tėra tik 41,5 Lt. Ji neparemta jokiais ekonominiais paskaičiavimais, nepadengia paslaugos teikimo kaštų. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gulinčiam pacientui iš to įkainio medikamentams skirta 2, 6 Lt per dieną... Kokį skausmo malšinimą už tą sumą galima skirti sergančiajam vėžiu? Iš to paties įkainio turi išsilaikyti ir personalas, ir visas ūkis: tenka mokėti už elektrą, šildymą, skalbimą, pirkti sauskelnes, dezinfekcines medžiagas. Laimė, kad medikamentais, slaugos priemonėmis dažnai šelpia užsienio rėmėjai.
Sveikatos apsaugos ministerijoje apskaičiuota, jog lovadienis, norint suteikti ligoniui tinkamas slaugos ir gydymo paslaugas, turėtų kainuoti 80 Lt.

Suremontuotas palatas užpils vanduo

Prieš trejus metus, miesto Tarybai nusprendus neieškoti Slaugos ligoninei kitų patalpų, o remontuoti esamas, buvo pradėtas kapitalinis remontas, ligoninė įtraukta į Savivaldybės investicijų programą. Ligoninėje pakeisti radiatoriai, vamzdynai, vandentiekio sistema - nuo tada ūkio išlaidos gerokai sumažėjo, taupant kiekvieną vandens lašą, patiems reguliuojant šilumą. Tačiau pasibaigus Savivaldybės skirtiems pinigams, praėjusių metų pabaigoje remontininkai darbus ligoninėje nutraukė. Nebaigta tvarkyti elektros instaliacija, ventiliacijos ir signalizacijos sistemos, antrame ir trečiame aukštuose nebaigtos remontuoti palatos, per jas pravesti laidai ir vamzdžiai liko atviri, koridoriuje jie uždangstyti paklodėmis. O ligoninė turi dirbti.
Dalis palatų trečiame aukšte suremontuotos, bet virš jų liko kiauras stogas... Netruks ateiti ruduo, prasidės lietūs - sutvarkytos patalpos bus užlietos vandeniu.
Prieš pradedant remontą buvo paruoštas ligoninės sklypo detalusis planas. Jame numatyta galimybė statyti ligoninės priestatą liftui įrengti. Lifto nėra - ligoninės personalas paralyžiuotus, nevaikštančius ligonius, kurių čia daugiau nei pusė, iš antro ir net trečio aukšto į kiemelį išneša rankomis.
Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorius Egidijus Prižgintas informavo, jog lėšos remontui užbaigti bus skirtos tada, kai "bus įplaukos į Savivaldybės privatizavimo fondą". Kol kas lėšų jame nėra. Slaugos ligoninė, sakė jis, Savivaldybės investicijų programoje prioritetinis objektas. Kokia apverktina slaugos ligoninės padėtis, Savivaldybėje, sakė jis, puikiai žinoma.

Papildoma slauga pagerintų ligonių būklę

Slaugos ligoninėse guli ir jaunų žmonių, kurie, jei būtų pakeltas įkainis ir pagerinta paslaugos kokybė, galėtų atsistoti ant kojų. Ligoninei reikia logopedo, neurologo, psichologo, daugiau kineziterapeutų.
Tarp kitų ligonių šiuo metu čia gydomas erkinio encefalito paralyžiuotas vaikinas. Atvežtas negalėjo nei judėti, nei kalbėti, nei ryti maisto. Didelėmis medikų pastangomis kai kurios jo funkcijos atgaivintos, jaunas vyras jau gali, kad ir sunkiai, kalbėti.
Gargždiškis Remigijus Kvietkauskas šioje ligoninėje kasmet išbūna apie 2 - 3 mėnesius. Šiemet čia jis jau penktą kartą.

Nelaimė atsitiko saunoje

1989 metais, sulaukęs 23-ejų metų, Remigijus Kvietkauskas, Klaipėdos politechnikos institute studijavęs laivų mašinas, nuėjo su draugais į sauną. Tačiau linksmybės laivų mašinas studijavusiems jaunuoliams netikėtai nutrūko... Nerdamas į baseiną Remigijus susižeidė stuburą - lūžę du jo slanksteliai jauną vaikiną prikaustė prie lovos, padarė priklausomą nuo kitų žmonių. Priklausomą visiškai - Remigijus nevaldo nei rankų, nei kojų. Tiesa, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės medikų ir jo paties pastangomis dalinai atgijo dešinė ranka - ją gali kilstelėti, sulenkti, tačiau pirštai liko neklusnūs. Bet ir tai didelė paguoda - gali, vienas būdamas, versti knygos puslapius, įstengia valdyti televizoriaus nuotolinio valdymo pultą. Visa kita - ir pagirdo, ir pamaitina, padeda atsisėsti, rūpinasi, kad neatsirastų pragulų, - padaro mama ir slaugos ligoninės medicinos personalas. Po operacijos Remigijus Klaipėdos ligoninėje praleido keturis mėnesius. Negana to, kad negalėjo judėti, - nesiliovė ir karščiavimas. Po to buvo dar du ilgi mėnesiai Krymo sanatorijoje. Čia, prisimena, ilgą laiką negalėjo nieko valgyti - nuo bet kokio maisto pykindavo, kamavo nuolatinis troškulys. Perėjo ir tą etapą, organizmas prisitaikė. Tik neapleido depresija, net tada, kai išmoko sėdėti, tiesa, kito rankų pakeltas.
Gulėjo Likėnų, Kemerio (Latvija) sanatorijose, tačiau geriausiai, sakė, juo rūpinasi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės personalas. Kineziterapija ir masažas - šiandien vieninteliai, bet negalios kamuojamam žmogui labai svarbūs palaikomojo gydymo metodai. Po šių procedūrų, sako Remigijus, kūnas atsigauna, tampa lengvas, išnyksta traukuliai, susinormalizuoja kraujospūdis, nustoja skaudėti pečius, pagerėja vidaus organų veikla.

Psichologas būtų padėjęs

Net trejus metus jaunuolis nenorėjo patikėti tuo, kas atsitiko, sunku buvo susitaikyti su savo negalia. Jei pirmais invalidumo metais jam būtų padėjęs psichologas - depresija nebūtų buvusi tokia sunki, adaptacija nebūtų taip ilgai užtrukusi. "Aš psichologą esu matęs tik per televizorių. Bet dabar jau man jo nebereikia, pats sau padėjau..."- šypsosi Remigijus.
O slaugos ligoninės medikai kalba, kad psichologas reikalingas ne tik pacientams, bet ir personalui, kiekvieną dieną praleidžiančiam tarp sunkiai sergančių, neįgalių ligonių, neretai susiduriančiam su mirtimi.

Skverelis - atgaiva sielai

Labiausiai pasaulyje Remigijus norėtų vaikščioti. Tiesiog žengti bent kelis žingsnius. Tačiau bijo save guosti viltimi, mano, jog po 13 metų pagerėjimas būtų tarsi stebuklas (nors stebuklų taip pat būna). Tad mintis apie rytdieną veja šalin, neleidžia savęs gailėtis. "Jokio rytojaus, jokio vakar, jokių atsiminimų", - įsako sau. Nepakenčia ir kitų demonstruojamo gailesčio.
Mintis apie savo invalidumą jis nuveja skaitydamas, klausydamas radijo ar žiūrėdamas televizorių. Domisi filosofija, psichologija, klasikine literatūra. Nemėgsta banalių meilės ar kitokių romanų - jiems, sakė, laiko ir akių gaila - nuo nuolatinio krūvio šios ėmė silpti.
O atsigauna jos žalumoje. Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės kiemelyje yra gražus sutvarkytas skverelis - veja, krūmai, gėlės. Kadaise valdininkai norėjo čia mašinų stovėjimo aikštelę įrengti. Tik šios ligoninės darbuotojai su ašaromis akyse įrodinėjo kiemelį šios ligoninės pacientams esant būtiną, sukvietė visas televizijas, spaudos atstovus, kad pagarsintų apie nežmonišką valdininkų sprendimą. Ir išsikovojo. Jei ne skverelis - ligoninės pacientai neturėtų kur žaluma pasidžiaugti, gaiviu oru pakvėpuoti. Bemaž visą savo dieną, išskyrus laiką, kai jam atliekamas masažas ir kineziterapija, Remigijus ir praleidžia šiame kiemelyje. Džiaugiasi, kad guli pirmame aukšte, kad slaugytojams nereikia jo iš antro ar trečio aukšto nešioti.

Kančios dar neįprasmino

Kiekvienam neįgaliajam gyvybiškai svarbu rasti sau tinkamą hobį ar bent jau dvasinę atramą. Daugelis randa ją religijoje. Remigijus dar tebeieško, savo kančios, sako, dar neįprasmino. Bet gražus jo noras įprasminti būtį savaime jau suteikia jai prasmę.
Kai kurie jam į rankas pakliūvantys reklaminiai krikščioniški (Jehovos liudytojų?) bukletai sukelią pasidygėjimą, katalikų bažnyčioje atramos taip pat neranda: "nenoriu tikėti, kad mes esam atsitiktinumas". O štai iš Rytų religijų šio bei to išmokęs. Įsiminė budistų taisyklę nekreipti dėmesio į savo norus: panorėsi - ir praeis.

Kompiuterį turės

Kad ir išmoko Remigijus nekreipti dėmesio į savo norus, klausiau jo, ko šiandien labiausiai norėtų. "Visi mano norai neįgyvendinami, - atsakė. - Panorėsiu - ir praeis". Bet pridūrė, kad norėtų kompiuterio, nors, nuogąstavo, jei jį ir turėtų, vargu ar už internetą pajėgtų susimokėti.
Bet šiam Remigijaus norui visgi lemta išsipildyti. Apie jį sužinojo praėjusią savaitę labdarą iš Vokietijos atgabenę visuomeninės Bundesvero karių organizacijos "Freundschaft", nuo 1996 metų naujais medikamentais šelpiančios Lietuvos medicinos įstaigas, nariai. Kompiuterį jie pažadėjo Remigijui atsiųsti.
Medikai, matę, kaip švytėjo tą dieną paciento akys, džiaugėsi kartu su juo. O Remigijus stebisi, kaip žmonės nemoka vertinti to, ką turi, amžinai dėl visko verkšlena. Juk begalinę laimę gali suteikti net keli žengti žingsniai.

Slauga namuose išspręstų daugelį problemų

Netrukus Remigijus išvyks namo, kur juo jau rūpinsis mama. Vėl ilgus mėnesius reikės laukti taip reikalingų jam procedūrų. Galima pasvajoti, kad Remigijus lankomas ir slaugomas namuose, kad čia jis gauna visa, ko reikia sveikatai palaikyti.
Dr. Danguolė Drungilienė sako, jog ekonominė Lietuvos situacija verčia racionalizuoti sveikatos priežiūros paslaugas, o užsienio patirtis rodo, jog didžioji jų dalis turi būti teikiama paciento namuose, o ne stacionarinėse įstaigose, - kalbėjo ji Klaipėdos universiteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje "Slauga ir reabilitacija", vykusioje birželio 7 - 8 dienomis Palangoje.
Nors visas pasaulis seniai slaugo neįgaliuosius namuose, o į stacionarą guldo ypač pablogėjus sveikatai, Lietuvoje apie tokį problemos sprendimo būdą net neužsimenama. Pacientų, kuriems daugiau reikia socialinių - ne medicininių paslaugų, slauga namuose nukrautų palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines. Tada jose būtų galima mažinti paslaugų skaičių, didinant pernelyg mažą paslaugų įkainį ir gerinant paslaugų kokybę. Slauga namuose pigesnė - nereikia ligonio maitinti, skalbti jo skalbinių. Ji pranašesnė dar ir tuo, kad ligonis, slaugomas įprastoje aplinkoje, nejaučia psichologinio diskomforto.
Slaugos namuose tarnybos galėtų kurtis prie savivaldybių, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros centrų.