Kai vargina iššokęs pėdos kauliukas

Iššokęs pėdos "kauliukas" - tai pėdos pirmojo piršto iškrypimas, pasak ortopedo traumatologo A. Rudoko, lotyniškai vadinamas Hallux valgus. "Hallux" lotyniškai - didysis pirštas, "valgus" - apibūdina iškrypimą į išorę. Pirmojo padikaulio ir didžiojo piršto deformacija atsiranda, kuomet didysis pirštas ima krypti į išorinę pusę, o pirmasis padikaulis - visiškai priešinga kryptimi. Pėdos deformacijai didėjant susidaro skausminga kaulinė pseudoišauga.

Laikui bėgant, pėdos skausmingumas aštrėja, darosi sunku vaikščioti ne tik su aukštakulniais, bet net ir normaliais batais. Pėdos pirštas dar labiau krypsta į išorę, paprastai deformuodamas ir kitus pirštus.

Kodėl taip atsitinka? Teorijų yra daug, esą pirštas krypsta dėl nešiojamos aukštakulnės avalynės, nes ši bėda labiau būdinga moterims. Bet manoma, kad pagrindinė priežastis yra paveldimumas. Jei didžiojo piršto deformacija skundėsi močiutė, tai dažnai paveldi ir dukra bei anūkė. Ši pėdos patologija yra susijusi ir su raumenų bei raiščių silpnumu, jų funkcijos sutrikimu ", - sakė A. Rudokas.

Padeda tik operacija

Pasak A. Rudoko, ligos gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir skausmo intensyvumo. "Kuo anksčiau moterys, pajutusios pirmuosius pėdos deformacijos požymius ir skausmą, kreipsis į gydytoją ortopedą, tuo gydymo eiga bus lengvesnė.

Gydydami pacientus laikomės nuostatos - kol nėra skausmo ir diskomforto, tol nėra ir operacijos. Prieš operaciją kompleksiškai įvertinamas nykščio iškrypimas ir gretutinės pėdos deformacijos, atliekamos rentgenogramos, kartais ir kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Tuomet pasirenkamas operacijos metodas ir apimtys", - sakė ortopedas.

Jis pastebi, kad pėdų kauliuko operacija yra apaugusi mitais, esą operacija skausminga, laukia ilgas ir varginantis pooperacinis gijimo laikotarpis, o vėliau kauliukas atauga ir vėl esą reikia operuoti. "Tačiau operacijos metu neužtenka vien "nukalti" kaulinę išaugą, nes tai nepašalina deformacijos priežasties. Operacijos esmė - ištaisyti kaulų ašį, pašalinti kaulines išaugas ir atstatyti normalią pėdos anatomiją ir funkciją.

Kuomet pėdos deformacija yra didelė, gali būti taikoma papildoma minkštųjų audinių plastika arba sąnario "uždarymas"- artrodezė. Patartina operuotis tik vieną pėdą, o po kelių mėnesių pertraukos - ir antrąją. Būtina, kad operuota pėda visiškai sugytų, atsistatytų jos funkcijos. Pooperacinis laikotarpis trunka 6 savaites, jo metu tenka nešioti specialų batą, riboti fizinį aktyvumą", - pasakojo A. Rudokas.

Rezultatai - skirtingi

Gydytojo ortopedo teigimu, kauliuko operacijos sėkmė labai priklauso ir nuo pačios pacientės nusiteikimo, psichologinių savybių. "Labai svarbu klausyti gydytojo nurodymų, nes užtenka netaisyklingai pastatyti koją, ir visas darbas nueis perniek. Pooperacinio laikotarpio rezultatai taip pat įvairūs: viena pacientė ateina pasirodyti gydytojui su aukštakulniais, kita - bėgioja maratonus, trečia vaikšto su šlepetėmis", - sakė A. Rudokas. Jis neneigė, kad po operacijos pasitaiko, nors ir retai, įvairių komplikacijų, kurios yra neišvengiama kiekvieno chirurgo darbo dalis. Didžiojo piršto iškrypimas, anot gydytojo, yra gana rimta sveikatos problema, kurią reikia spręsti įvertinant kiekvieną pacientą individualiai.

"Jei visos operacijos būtų sėkmingos, nebūtų sugalvota šiam defektui šalinti apie 200 - 300 operacijų būdų, ieškant pačio geriausio. Per pastaruosius metus ortopedija gerokai patobulėjo, tad dabar kauliuko operacijoms tenka apie 10 moksliškai pagrįstų operavimo būdų, ir jie vis dar tobulinami", - sakė gydytojas A. Rudokas, stažavęsis Olandijoje, Prancūzijoje, Airijoje bei Vokietijoje.