Kai mikrobai ir virusai gudresni už žmones....

Praėjusį penktadienį Palangos ligoninėje respublikinę konferenciją "Reti ir diagnostiškai sudėtingi infekcinių ligų atvejai" surengė Lietuvos infektologų draugija, vienijanti 160 narių. Atkurta 1995 metų birželio 9 dieną, ji tradiciškai renkasi Palangoje kiekvienų metų pirmą birželio penktadienį. Ši - jau devintoji - konferencija sulaukė didelio ne tik infektologų, bet ir pediatrų, epidemiologų, bendrosios praktikos gydytojų, internistų dėmesio.
Draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Infekcinių ligų klinikos vedėjas prof. dr. Arvydas Ambrozaitis "Vakarų ekspresui" sakė, jog ši konferencija naudinga visiems gydytojams, nes joje susipažinta su Lietuvoje retais ligų diagnostikos atvejais.
Klaipėdiečiai gydytojai med. dr. R. Jurgutis, A. Stravinskas pasidalijo patirtimi pirmą kartą Lietuvoje nustatant babeziozę - kraujo ligą, kurią sukelia erkių pernešamas parazitas. Kitos retos ligos, kurių Lietuvoje diagnozuota tik nuo kelių iki keliolikos atvejų, - tuliaremija, listeriozė, Kavasakio sindromas, kačių įdrėskimo (sukelia kačių panagių mikroorganizmai) ir kitos. Neseniai Vilniuje dignozuota leišmanijozė - infekcinė turistų ir emigrantų "įvežta" liga, pasireiškianti po daugiau nei metų inkubacinio periodo. Kol kas Lietuvoje užfiksuoti tik trys šios ligos atvejai.
Pasak medikų, kad šių atvejų mažai diagnozuota, tai nereiškia, kad liga nėra plačiau paplitusi. Dėl to gydytojai ir susirinko Palangoje, kad apie šias mažai mums dar žinomas ligas ir jų diagnostiką sužinotų. Nemažai dėmesio konferencijoje skirta ir šių ligų profilaktikai.
"Dabar infekcinių ligų svarba didėja, nes atsiranda naujos ligos, grįžta užmirštos, - pasakojo dr. Arvydas Ambrozaitis. - Mūsų, infektologų, specialybė laikui bėgant įgis didesnį svorį Lietuvos medicinos struktūroje. Anksčiau, prieš keletą dešimtmečių, manyta, kad taikant antibiotikus turi išnykti visos infekcinės ligos ir infektologų nebereikės. Deja, mikrobai ir virusai pasirodė esą gudresni už žmones, pakito, atsirado antibiotikams atsparių štamų ir šie laikui bėgant tampa nebeveiksmingi."
2001 metų juodligės protrūkis Jungtinėse Amerikos Valstijose privertė medikus prisiminti, kad bioterorizmo pavojus yra realus. Tad prisimintos ir tokios ligos, kurios gali būti pavojingos kaip biologinis ginklas - raupai, maras, botulizmas, tuliaremija, virusinės hemoraginės karštinės, paplitusios Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
"Infektologai, atliekantys ŽIV tyrimus, ruošiasi rašyti Sveikatos apsaugos ministerijai raštą, kad ir jai, ne tik AIDS centrui, būtų leista dalyvauti AIDS gydyme. Juk 90 proc. klinikos užima oportunistinės infekcijos, kurios išsivysto imunodeficito fone", - pasakojo pirmininkas.
Jis pasidžiaugė, jog nemažai pranešimų šįkart parengė mažų Respublikos miestelių gydytojai - jie papasakojo apie įdomius diganostikos atžvilgiu klinikinius atvejus, kuriuos turėjo savo praktikoje.
"Vakarų ekspreso" užkalbintas draugijos vicepirmininkas Kauno medicinos universtiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas prof. Alvydas Laiškonis konferencijos dalyviams pristatė pranešimą apie pneumonijos profilaktiką pneumovakcina. "Kvėpavimo takų ligos - dažniausia mirtingumo priežastis pasaulyje, - sakė jis. - Gripas, Haemophilus influenzae ir pneumokokų sukeliama patologija yra valdoma vakcina. Ji Lietuvoje jau registruota ir pradėta naudoti. Ypač ji tinka suaugusiesiems, sulaukusiems 65 metų, vaikams, dažnai sergantiems kvėpavimo takų infekcijomis. Ši vakcina gali būti kombinuojama su gripo vakcina. Sužinoję, kad gautas geras terapinis efektas, gydytojai galės propaguoti savo pacientams."
Dalis konferencijoje skaitytų pranešimų - 10 iš 19 - atspausdinta Lietuvos internistų draugijos gegužės mėnesio leidinyje "Internistas". Likusiuosius numatyta atspausdinti kitame šio leidinio numeryje.