Jurgis Andriuška: "Forume ŽIV2013 bus brėžiama ateities vizija"

Kaip gimė forumo idėja?

Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai, todėl tokio forumo iniciatyva kilo Vyriausybei. Mes pritarėme šiai idėjai ir sutikome dalyvauti. Norime sukviesti Europos regiono ir kaimyninių šalių ŽIV žmones vienijančias organizacijas ir suteikti dialogo platformą regione dirbančioms organizacijoms.

Užsienio reikalų ministerija pageidavo pritraukti į savo renginius nevyriausybinį sektorių ir teikė kvietimą. Mes surizikavome rengti tokį renginį. Vadinu tai rizika, nes Vyriausybė suteikė 20 000 dolerių, tai tik penktadalis sumos, kurios reikia tokiam renginiui surengti. Tai rizika, nes mes apsiėmėme patys ieškoti rėmėjų ir pritraukti nemažas lėšas. Bus apie šimtas dalyvių. Forumas vyks trimis kalbomis. Mums jau pavyko pritraukti tokius rėmėjus kaip Abbot. Sveikatos apsaugos ministras įtraukė renginį į savo darbotvarkę, jis tars sveikinimo žodį.

Nežiūrint per mažo finansavimo, mes sutikome rizikuoti, nes suvokiame, kad tiek mūsų organizacijai, tiek ŽIV žmonėms Lietuvoje ir visame regione – tai svarbus įvykis. Buvimas partneriu, galimybė šnekėti apie esamas problemas ir ieškoti sprendimų – tai neįkainojami dalykai.

Kas dalyvaus?

Pagrindinis šio forumo rėmėjas yra Užsienio reikalų ministerija. Ji buvo nusprendusi dengti tik Europos Sąjungos narių išlaidas, todėl buvom šiek tiek apriboti. Po intensyvių rėmėjų paieškų ir derybų su Rytų Europos ir Centrinės Azijos pacientų susivienijimu pavyko užtikrinti dar 30 žmonių dalyvavimą forume iš šio regiono.

Šiuo metu turime dalyvius iš penkiolikos šalių: Ukraina, Baltarusija, Rusija, Latvija, Estija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir kt. šalys.

Tai bus regioninio lygmens renginys ir mes stengsimės kalbėti globaliai. Vyks paralelinės sesijos, kur mes galėsime kalbėti konkrečiai apie Lietuvos problemas. Analizuosime situaciją regione ir išreikšime savo poziciją Europos sąjungos atžvilgiu, svarstysime, kokia tolimesnė politika turėtų būti ir bus ŽIV atžvilgiu nuo 2014 m. Formuosime savo (pacientų organizacijų, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos, kitų NVO) viziją.

Kokie bus Lietuvos lektoriai?

Šiuo metu vyksta derybos su konkrečiais lektoriais, jau žinome, kad dalyvaus ir pranešimus skaitys Globalios iniciatyvos psichiatrijoje atstovas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, koalicija „Galiu gyventi“ (apie pažeidžiamas grupes), VšĮ Informacijos sklaidos strategija (apie žurnalistų ir ŽIV temos santykį).

Vienos sesijos metu bus pristatytas unikalus šalyje ir regione projektas „Apie ŽIV – žurnalistams ir visuomenei“. Taip pat skirsime dėmesį ŽIV profilaktikos mūsų šalyje temai, kitaip sakant, prieinamumo prie testavimo. Pabaltijo regione AHF fondas remia projektą greitųjų ŽIV nustatymo testų. Šiuo metu kalbamės su organizacijų, vykdančių šiuos projektus atstovais Lietuvoje ir Estijoje. Tai unikalūs projektai, jų rezultatus, eigą ir iškylančius sunkumus būtina pristatyti plačiau.

Kuo šis renginys svarbus Lietuvos ŽIV infekuotiems?

Kaip šalis, kurioje vyksta renginys, mes turėsime prerogatyvą išdėstyti esamas problemas ir daryti šiokią tokią įtaką ateities planams. Mes turime galimybę jau dabar investuoti į ateitį. Nesakau, kad jau kitais metais mes išspręsime visas problemas.

Tačiau tikėtina, kad pradėję diskusiją, dialogą mes galėsime pradėti inicijuoti tam tikrus teisės aktus, jų priėmimą ar keitimą, ir tai bus svarbu ir Lietuvai.

Jau dabar galiu pasakyti, kad pagaliau mūsų šalyje į sveikatingumo programą įtrauktas toks punktas, kuris leis nevyriausybinėms organizacijoms gauti socialinius užsakymus. Tai yra labai svarbus įvykis, mes apie tai kalbėjome daug metų ir ne kartą siūlėme Sveikatos apsaugos ministerijai tokį dalyką. Apie šį pokytį galima bus plačiau padiskutuoti ir Forumo metu.

Įvardinkite dvi didžiausias Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono problemas, kurias transliuosite Forumo metu?

Viena didžiausių problemų – prieinamumas prie profilaktikos priemonių ir prie ŽIV išaiškinamumo. Negalime užtikrinti gydymo ir kitų paslaugų, jeigu žmonės nežino savo diagnozės, jeigu jie turi infekciją, tačiau nesitikrina ir nieko apie ją nežino. Be to, vėlyva diagnostika didina ŽIV plitimo riziką, o tai ateityje pareikalaus dar didesnių išlaidų.

Mūsų svarbiausias akcentas bus ankstyva diagnostika, kad ji būtų užtikrinta, o tai jau leis užtikrinti prieinamumą prie kitų paslaugų.

Antra svarbi tema – prieinamumas prie kokybiško gydymo. Tai daugelyje regiono šalių išlieka opiu klausimu. Taip pat norime kalbėti apie kompleksinį požiūrį į prieinamumą prie gydymo. Čia turiu omenyje, žmogaus paruošimą gydymui, jo informavimą. Kai žmogui trūksta informacijos, neretai būna, jog žmogus nutraukia pradėta gydymą. Tai didžiulė problema, gimdanti viruso rezistentiškumą. Todėl taikant gydymą, būtina taikyti kompleksinį požiūrį. Dirbti su žmogumi, nes gydymas tęsiasi vis gyvenimą. Būna visokių psichologinių „duobių“, todėl tampa itin svarbios kitos paslaugos, dienos centrai, savipagalbos grupės ir pan.

Kalbino Daiva Ausėnaitė