Itin pavojingo gripo proveržio nesustabdo ir šaltis

Džordana GRAICEVIČIŪTĖ

2013-01-24 10:44

Stingdantis šaltis nesustabdė vieną po kito tautiečius į lovą guldančio gripo protrūkio. Gripo epidemija jau paskelbta Prienų bei Rokiškio rajonuose ir Kauno mieste. Pastarajame liga nusinešė dvylikametės gyvybę. Nors ligos protrūkio neišvengiama kasmet, gydytojai perspėja, kad šiemet vertėtų ypač susirūpinti, mat virusas kaip niekad pavojingas.

Sparčiai plinta

Liga sparčiai plinta visoje Lietuvoje. Prienų bei Rokiškio rajonuose ir Kauno mieste sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis peržengė pavojingą ribą - čia paskelbtos gripo epidemijos. Trečiąją šių metų savaitę sergamumas išaugo net 25 proc. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis.

Gripo atvejai registruoti visose šalies administracinėse teritorijose. Į ligoninę Lietuvoje praėjusią savaitę dėl gripo paguldyti 177 asmenys.

Labiausiai liga glemžiasi vaikus ir jaunimą. 112 paguldytųjų į ligonines amžius yra iki 18 metų.

Su grėsme susidūrė ir daugiau savivaldybių, kurioms gresia gripo epidemija. Arčiausiai kritinės ribos iki šios dienos yra Vilnius, Panevėžys, Marijampolė ir Alytus. Šiose teritorijose gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų užfiksuota daugiausiai. Tuo tarpu pernai gripo epidemija nebuvo paskelbta nė vienoje šalies savivaldybėje.

Pasiglemžė dvylikametę

Pirmajame nuo gripo kritusiame Kaune epidemija buvo paskelbta antradienį. Neatsparių ligai daugėja kartais, mat per antrąją šių metų savaitę Kaune buvo užregistruoti vos 66 atvejai, tuo tarpu trečiąją savaitę susirgimų padaugėjo daugiau nei trigubai - užregistruoti 307 gripo atvejai.

Jau pradėtos skaičiuoti ir gripo aukos. Dėl ligos sukeltų komplikacijų Kauno klinikose mirė dvylikametė mergaitė. Vaikų intensyvios terapijos skyriuje vaikas gulėjo nuo penktadienio nakties, kol sekmadienio vidurdienį mergaitės kūnas nebepajėgė ilgiau kovoti su liga.

Medikų išvada po mergaitės mirties buvo negailestinga: mažoji galėjo išgyventi, jei tėvai būtų anksčiau kreipęsi į gydytojus. Dvylikametė į klinikas buvo atvežta labai sunkios būklės su progresuojančiu dauginiu organų nepakankamumu. Jos kūno kūno temperatūra buvo pakilusi iki 40 laipsnių.

Gydytojai atkreipė dėmesį, kad mergaitė mirė ne nuo pandeminio, bet B tipo viruso, kuris laikomas lengviausiai pagydomu.

Gydytoja Jūratė IVANAUSKIENĖ:

- Ar vakcina - efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo? Galbūt ligų sezonui turėtume pradėti ruoštis dar vasarą, kai yra visos galimybės stiprinti imunitetą?

- Vakcinos negarantuoja 100 proc. nesusirgti. Tačiau pasiskiepijus sumažėja tikimybė atsirasti gripo komplikacijoms. Taip pat pasiskiepijęs žmogus susirgęs gripu, serga lengvesne ligos forma. Tačiau susirgti gali ir pasiskiepijęs žmogus. Nusprendus skiepytis, reikėtų tai daryti rudenį, apie rugsėjo mėnesį, o ne tada, kai virusiniai susirgimai pradeda sparčiai plisti.

Kartais gripu suserga ir stiprų imunitetą turintys žmonės. O imunitetą visą laiką reikia stiprinti. Patarimas paprastas: sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas. Kitaip sakant, tai yra visas kompleksas priemonių, kuriomis reikia naudotis visus metus.

- Dažnai žmonės, pajutę pirmus ligos požymius ar netgi rimtai susirgę, neskuba kreiptis į gydytoją, netgi nemeta savo kasdienės veiklos, eina į darbą, paskaitas ir t. t. Kaip jūs patartumėte elgtis?

- Susirgus pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Nereikia laukti, kad bus visai blogai. Jei pakyla nedidelė temperatūra, žmogus blogai jaučiasi, pradeda kosėti, bėga nosis, tikrai galima pasirodyti gydytojui. Nes jis daug greičiau, padaręs kraujo tyrimus, gali išsiaiškinti, ar tai peršalimas, ar gripas, ir žmogus jausis ramiau. Net jei ligos forma lengva, tikrai patariu kelias dienas neiti į darbą ir pabūti namie. Taip elgtis derėtų ir kitų žmonių atžvilgiu, nes galima juos apkrėsti. Deja, iš savo praktikos galiu pasakyti, kad žmonės ateina tada, kai būna jau visai prastai. Nederėtų skubėti grįžti į įprastą darbo ritmą ir jau pasveikus. Tikslingiausia namuose pabūti apie 10 dienų.

- O kaip pats žmogus gali atskirti gripą nuo paprasto peršalimo?

- Gripui būdingiausia tai, kad pirmiausia pakyla labai aukšta temperatūra. Tik vėliau atsiranda sloga, kosulys ir kitokie simptomai. Karščiavimas laikosi nuo 3 iki 5 dienų. Peršalus pirmiausia atsiranda gerklės skausmas, sloga ir pan. ir tik vėliau gali kilti temperatūra.

- Kaip derėtų elgtis jau susirgus gripu? Šiandien populiari liaudies medicina, žmonės vis dažniau atsisako vaistų. Ar galima išsigydyti gripą pačiam, ir ar didelė rizika tokiu atveju kilti komplikacijoms?

- Jei patvirtinamas gripas, yra specifiniai vaistai jam gydyti. Todėl pradėjus kuo anksčiau vartoti vaistus, sumažėja gripo komplikacijų tikimybė. Žinoma, reikėtų vartoti ir simptomus, tokius kaip temperatūra, kosulys ir pan., mažinančius vaistus.

Šiemet ypač daug atvejų, kai gripas komplikuojasi. Tai rodo, kad žmonės gydydamiesi daro klaidų, pvz., ilgai nesikreipia į gydytoją, esant sunkiai gripo formai geria paprastus vaistus nuo temperatūros ir pan. Tokiais atvejais komplikacijų rizika didesnė. Žmonėms vertėtų atkreipti dėmesį, kad šių metų gripas yra labai piktas, todėl net pavyzdingas gydymas nepadeda išvengti komplikacijų. Šiųmetinį gripą galima palyginti su užpernai buvusiu kiaulių gripu. Juolab kad jau yra nustatyta ir kiaulių gripo atvejų. Žinoma, būna atvejų, kai žmogus pats išsigydo gripą be gydytojo ir vaistų. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo. Jei imunitetas pakankamai stiprus, žmogus laikosi namų režimo, nevaikšto, geria simptomus malšinančius vaistus, būna, kad organizmas pats sugeba susitvarkyti su gripo virusu. Tačiau reikia nepamiršti, kad pačiam gydytis yra didelė rizika.