Ištvermingasis plačialapis gyslotis

Be to, gysločio preparatai yra pagrindinė žarnyną valančių preparatų sudėtinė dalis. Dar gilioje senovėje buvo pastebėta, jog gyslotis pasižymi neregėtu atsparumu ir nuolat kojomis trypiamas nepraranda savo formos. Yra išlikusi legenda, jog ratu pervažiuotą gyvatę kita gyvatė gydė gysločio lapu.

Gyslotis yra Žemės stichijos, turi Veneros planetos energijos ir yra Svarstyklių ženklo.

Plačialapis gyslotis labai dažnas visoje Lietuvoje, auga pievose, grioviuose, miškuose, ant ištryptų takų. Lietuvoje savaime auga 4 gysločių rūšys. Visos vartojamos medicinoje.

Gysločio lapai (Plantaginis folium) renkami žydėjimo metu. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 laipsnių temperatūroje. Taip pat iš šviežių lapų gali būti spaudžiamos sultys. Sėklos renkamos, kai paruduoja apatinė jų žiedynų dalis. Nupjautos varpos apdžiovinamos, sėklos nukuliamos ir išvalomos nuo priemaišų.

Jau 2000 metų gyslotis naudojamas medicinoje. Ant sumuštų vietų ir žaizdų žmonės dėdavo švarius, šviežius gysločio lapus. Gysločio preparatai vartojami kosuliui gydyti sergant bronchitu, tracheitu, laringitu. Sergant bronchitu, norint palengvinti atsikosėjimą, 3-5 kartus per dieną suvartojama po 1 valgomąjį šaukštą gysločio sulčių.

Gysločių sultimis gydomas anacidinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kai sumažėjęs arba normalus rūgštingumas. Sulčių kompresai dedami ant sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų. Gysločių sėklomis gydomas lėtinis vidurių užkietėjimas.

Kontraindikacijos. Gysločių sultys nevartojamos esant skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kai padidėjęs rūgštingumas.

Veikliosios gysločių medžiagos veikia baktericidiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, gydo opas, žaizdas, šunvotes, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujuje, todėl tinka aterosklerozei gydyti.

Vartojimas

Sergant ūminiu arba lėtiniu gastritu, tris kartus per dieną 20 minučių prieš valgį suvartojama po 2-3 valgomuosius šaukštus gysločio sulčių. Du mėnesius vartojama be pertraukų. Žiemą vietoje sulčių vartojamas lapų antpilas: vienas valgomasis šaukštas smulkintų gysločių lapų užpilamas stikline karšto vandens, indas uždengiamas ir po 1 val. užpilas nukošiamas. Geriama po valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Gydant aterosklerozę, šviežios gysločių sultys sumaišomos lygiomis dalimis su medumi, 20 minučių pavirinama, atvėsinama ir vartojama po 2-3 valgomuosius šaukštus per dieną (laikoma vėsioje vietoje).

Esant nevaisingumui, sergant cukriniu diabetu, siūloma vieną šaukštą gysločių sėklų užpilti vandeniu, pavirti penkias minutes, po to dar palaikyti pusvalandį, iškošti ir vartoti po 15 ml tris kartus dienoje prieš valgį mėnesį ar du,

Vieną dalį gysločių sulčių sumaišyti su 10 dalių persikų aliejaus ir naudoti žaizdoms gydyti. Gysločio lapų aliejinis užpilas (viena dalis lapų ir keturios dalys augalinio aliejaus, laikyti vis suplakant dvi savaites) vartojamas po 25 ml tris kartus prieš valgį, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei.

Sakoma, jog vilnoniu raudonu siūlu ant galvos užrištas gysločio lapas lengvina galvos skausmą, o į batus įkloti lapai mažina kojų nuovargį, minkština pėdose esančias nuospaudas.

Kitą antradienį skaitykite apie avietes;: ką rinkti rugpjūčio mėnesį