Ištikus insultui ypač svarbus laikas

Sutrinka smegenų kraujotaka

Žmogaus smegenys - ypač jautrios, jos reguliuoja visą organizmo veiklą ir turi būti nuolat aprūpinamos krauju. Smegenų kraujotakai sutrikus, žmogų ištinka insultas, kuris yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių invalidizacijos ir mirties priežasčių. Lietuvoje insultas kasmet ištinka apie 16 tūkst. žmonių.

Kaip „Respublikai“’ teigė Lietuvos insulto asociacijos prezidentas neurologas dr. Dalius Jatužis, žmonės neretai susiduria su insulto „pranašais“ - ūmiais praeinančiais smegenų kraujotakos sutrikimais, vadinamais smegenų išemijos priepuoliais. Žmogui svaigsta galva, sutrinka regėjimas, staiga aptemsta akyse. Šių priepuolių priežastis panaši kaip ir insulto, tik pažeidžiamos labai nedidelės kraujagyslės ir tas pažeidimas praeina greičiau nei per 24 valandas - trombas pats gali suirti ar nukeliauti toliau. Vis dėlto jie įspėja apie padidėjusią insulto riziką.

Pats insultas, neurologo teigimu, pasireiškia staigiu kalbos, regėjimo, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimu, vienos kūno pusės jėgos nusilpimu arba nutirpimu, labai stipriu galvos skausmu.

Dažniausiai - apie 85 proc. atvejų - insultas būna išeminis, įvyksta užsikimšus kraujagyslėms, vienai ar kitai smegenų arterijos šakai. Tada apmiršta ta smegenų dalis, kurią maitina užsikimšusi kraujagyslė. Retesnis smegenų kraujotakos sutrikimas - hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis ar po smegenų dangalais. Tai įvyksta dėl plyšusios kraujagyslės.

Būtina skubi pagalba

„Pastebėjus staiga atsiradusius tokius simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, kad jie atliktų reikiamus tyrimus ir nustatytų priežastį: ar tai yra insulto pradžia, ar tik praeinantis insulto „pranašas“ - išemijos priepuolis, - sako gydytojas. - Žmogus, jei pasireiškė tokie simptomai, jokiu būdu neturi būti paliekamas namie tikintis, gal praeis, gal nieko neatsitiks“.

Artimieji kuo nors padėti insulto ištiktam žmogui nelabai gali. Geriausia pagalba, anot D.Jatužio, - nesutrikti ir kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą. Ten insulto ištiktam pacientui reikėtų patekti per 3 valandas - tai tas laikas, per kurį, esant išeminiam insultui, galima taikyti tam tikras gydymo priemones, atkemšančias kraujagysles. Taikant vadinamąją trombolizę krešulys ištirpinamas, atkuriama kraujotaka ir liekamieji reiškiniai būna minimalūs ar jų visiškai nebūna.

Jei žmogus į gydymo įstaigą atvežamas vėliau, kai trombolizės taikyti jau neįmanoma, arba jei insultą sukėlė ne trombas, o kraujo išsiliejimas, medikams tenka taikyti jau kitas - sudėtingesnes - gydymo priemones.

„Bet kuriuo atveju, įtariant insultą, pacientas turi patekti pas medikus kuo greičiau, jam turi būti skubiai atliekami tyrimai, skiriamas gydymas, - sakė D.Jatužis. - Net jei atlikus tyrimus insulto diagnozė ir nepasitvirtins, būtina išsiaiškinti, kas sukėlė į insultą panašius simptomus, ir paskirti gydymą“.

Išgyvenančiųjų daugėja

Dažniausiai įvyksta ateroskleroziniai, aterotromboziniai insultai, jie ištinka pagyvenusius žmones. Vyresnio amžiaus žmonėms insultas - dažniausia invalidizacijos priežastis. Tačiau insulto pasekmės nebūtinai invalidumas. Viskas priklauso nuo pažeistos zonos dydžio ir to, per kiek laiko žmogui suteikiama pagalba - kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė galimybė, kad pasekmės bus mažesnės.

Smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairiais skaičiavimais, užima trečią ketvirtą vietą tarp mirties priežasčių. Sutrikus smegenų kraujotakai, sutrinka ir kai kurios gyvybinės funkcijos, todėl kartais net suteikus pačią geriausią pagalbą išgelbėti žmogaus nepavyksta.

D.Jatužio teigimu, pastaruoju metu, taikant vis modernesnį gydymą, insulto gydymo prognozės gerėja. Ir nors mirtingumo nuo insulto rodikliai mažėja, liekamosios invalidizacijos, deja, ne. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, kuo aukštesnis medicinos lygis, tuo daugiau lieka neįgalių žmonių, nes dažnas išgelbėtas sunkus ligonis lieka neįgalus, tačiau gyvas.

Būtina rūpintis sveikata

Insultas, anot specialisto, yra liga, kurios išvengti ar bent sumažinti jos riziką padeda profilaktika. Laiku ir tinkamai pakeitus gyvenimo būdą, įpročius bei rūpinantis sveikata sumažinti insulto riziką galima 2-3 kartus.

Pagrindiniai insulto rizikos faktoriai: nejudrumas, antsvoris, stresai, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, diabetas. Juos reikia žinoti ir koreguoti. D.Jatužio įsitikinimu, tai - pati geriausia prevencija.

Taigi pirmiausia reikia laiku ir tinkamai gydyti aterosklerozę bei hipertoninę ligą, pasitikrinti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje. Jei kraujo spaudimas padidėjęs, būtina jį koreguoti. Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą bei kraujo riebalų (cholesterolio) kiekį kraujyje galima koreguoti dieta bei specialiais maisto papildais.

Insulto požymiai

staigus kalbos, regėjimo sutrikimas

pusiausvyvos, koordinacijos sutrikimas

vienos kūno pusės jėgos nusilpimas arba nutirpimas

labai stiprus galvos skausmas.

Dėmesio!

Jei įtariate, kad žmogų ištiko insultas, paprašykite jo:

nusišypsoti,

iškišti liežuvį,

pakelti abi rankas ar kojas,

rišliai pasakyti nesudėtingą sakinį.

Jei kurio nors iš šių prašymų žmogus nepajėgs įvykdyti, o iškištas liežuvis bus pakrypęs į šoną, tikėtina, kad jį ištiko insultas ir kuri nors jo kūno dalis paralyžiuota.