Į pavasario mišką - vitaminų ir vaistų

Pavasarį pravartu gerti vyšnių aar juodųjų serbentų šakelių arbatą. Susmulkintas šakeles galima tiesiog užlikyti verdančiu vandeniu. Tačiau naudingiau jas kelias minutes pavirti - gautas nuoviras apvalys šlakais užterštą organizmą. Ir ne tik apvalys - o ir sustiprins, nes šakelėse gausu vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Geriausiai, pašnekovės nuomone, organizmą pavasarį visgi apvalo topinamburas, kitaip tariant - žieminė bulvė, su kuria daugelis kovoja kaip su piktžole. Ir be reikalo.

"Tai vienas efektyviausių organizmą apvalančių augalų, - pasakoja Dalia. - Pavasarį galima tas bulveles kasti ir nuskutus graužti ar jomis paskaninti salotas. Be to, kad tai geriausias organizmo sanitaras, nes išvaro iš jo fosfatus, nitratus, kitas kenksmingas medžiagas, jos yra vitaminų, mineralinių medžiagų."

Tiems, kam aktualu išvalyti kraujagysles, Dalia pataria pasidaryti specialaus gėrimo (jis tiks ne vien pavasarį, o ištisus metus). Tam reikia pušų spyglių, svogūnų lukštų ir erkškėtrožių uogų. Viską susmulkinti. Penkis šaukštus spyglių, po du šaukštus svogūnų lukštų bei erškėtrožių uogų užpilti pusę litro verdančio vandens. Išgerti per vieną dieną.

Vitaminų šaltinis

Pavasaris - pats laikas rinkti jaunus pušų bei eglių spyglius. Jie, užpilti medumi, tieks organizmui vitaminų bet kuriuo metų laiku.

Beje, prieš pražystant pušims, balandžio mėnesį, prisirinkite pušų pumpurų. Tai ne tik vitaminų šaltinis, bet ir puiki gleives valanti priemonė nuo kosulio. Vieni juos vartoja kaip arbatą, kiti užpila degtine, raudonuoju vynu ar pasidaro sirupą.

Itin naudingi ir beržo pumpurai ar jauni lapai. Pumpurų antpilas ir nuoviras vartojami kaip šlapimą ir tulžį varantis vaistas. Pumpurų nuovirą bei lapų antpilą gerai gerti sergantiesiems lėtiniu šlapimo pūslės uždegimu, ateroskleroze, reumatizmu, inkstų akmenlige, skrandžio opalige, širdies nepakankamumu bei kitomis ligomis.

Augalai salotoms

"Žmogui naudingi absoliučiai visi augalai, - įsitikinusi žolininkė, pavasarį patarianti valgyti itin vitaminingas salotas - iš kiaulpienių, dilgėlės lapų, net daržinės žliūgės.

Kuo naudinga žliūgė, daugelio laikoma vos ne piktžolių karaliene? Pasirodo, joje nemažai saponinų, viatminų E ir C, karotino, kalio ir chloro druskų. Žalia ji valgoma kaip salotos, virta - sriuboms, tyrėms gaminti. Liaudies medicinoje šutinta žliūgė dedama ant skaudamų vietų sergant radikulitu, susimušus, patempus raiščius, sergant reumatizmu.

Žliūgės žolės sultys naudojamos nuo vidinio kraujoplūdžio, hemorojaus, avitaminozių, sergant diabetine katarakta.

Didžiojoje dilgėlėje gausu vitaminų K, C, B2, E, karotinoidų, geležies, vario ir mangano. Vertingiausi jauni lapeliai, surinkti pavasarį. Iš jų verdamos sriubos, arbatos, salotos, spaudžiamos sultys. Jos gerina kraują, skatina žaizdų gijimą.

Kiaulpienių žolininkė pataria nepamiršti tiems, kurių organzime trūksta kalcio, natrio, jodo. Vartojamas visas augalas. Kiaulpienių sultis galima spausti iš šaknų - išrovus švariai šepetuku nuplauti ir sumalti.

Tiems, ką kankina hemorojus, naudingos jaunų kraujažolių lapelių sultys. Sako, jog užtenka jų vieną kartą susileisti į tiesiąją žarną ir palaikyti ten 15 minučių. Kartoti bus galima tik po dviejų mėnesių.